Andrius Ufartas/ELTAKova dėl ambasadorių skyrimo tęsiasi. Šalies vadovo patarėja skleidžia klaidingą informaciją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei užsimena, kad palaiko galimus įstatymų pakeitimus, kurie galėtų apriboti prezidento galias.
Taip politikas reagavo į Astos Skaisgirytės pasisakymus, esą jis su Gitanu Nausėda paskutinį kartą buvo susitikę aptarti ambasadorių skyrimo klausimo praėjusių metų vasarą.
Anot jo, kandidatai į diplomatinių atstovybių vadovus kartu su Gitanu Nausėda buvo aptarti ne viename susitikime ir telefoniniame pokalbyje. Tačiau, pažymi jis, situacija pasikeitė po to, kai institucijos susivaidijo dėl ambasadoriaus Londone Eitvydo Bajarūno.
„Patarėja pasakė neteisingą informaciją. Buvome susitikę ir buvo daug telefoninių pokalbių. Po to viskas pasikeitė, po pono Bajarūno istorijos – taip apibendrinčiau“, – trečiadienį Eltai sakė G. Landsbergis.
Šiandien prezidentas turi absoliučią galią, netgi, vienasmenę galią sustabdyti ambasadoriaus atšaukimą.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį „Žinių radijui“ prezidento patarėja A. Skaisgirytė nurodė, kad paskutinį kartą ministras G. Landsbergis ir šalies vadovas G. Nausėda buvo susitikę vasarą. Visgi, kada galėtų įvykti kitas toks susitikimas, ji negalėjo pasakyti.
„Ir prezidentas, ir ministras susitinka ir susitinka reguliariai. Manau, kad toks susitikimas anksčiau ar vėliau įvyks“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
Remtų įstatymines iniciatyvas, kuriomis būtų aiškiau reglamentuojamas ambasadorių skyrimo procesas
Institucijoms nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūrų, parlamentarai prakalbo apie galimus įstatyminius pokyčius. G. Landsbergis nurodo, kad tokiuose sprendimuose matytų prasmę – anot jo, kai tarp institucijų nelieka „pasitikėjimo ir geros valios“, tuomet galima rinktis įstatyminio reglamentavimo kelią.
„Jeigu pasitikėjimo ir geros valios nelieka – tada yra kelias reglamentuoti. Tai nėra nieko baisaus, tiesa sakant“, – trečiadienį interviu „Delfi TV“ sakė G. Landsbergis.
„Girdžiu kolegas, kalbančius apie tai, kad galbūt yra reikalingos įstatymų pataisos. Aš manau, kad tai galbūt yra kelias, kuriuo galime eiti būtent dėl to, kad mes esame tokioje tradiciškai nusistovėjusių normų pasaulyje“, – dėstė jis.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad įstatyminiai pokyčiai padėtų aiškiau numatyti ir URM bei Prezidentūros galių proporciją ambasadorių skyrimo procesuose. Šalies diplomatijos vadovas kaip pavyzdį priminė ambasados Londone istoriją, kai prezidentas savo sprendimu sustabdė ambasadoriaus atšaukimą.
„Šiandien prezidentas turi absoliučią galią, netgi, vienasmenę galią sustabdyti ambasadoriaus (atšaukimą – ELTA)“, – pažymėjo jis.
„Manau, valdžių pasiskirstymas, galių pasiskirstymas taip pat turi būti adekvatus“, – akcentavo politikas.
„Dėjau visas pastangas“
Ketvirtadienį G. Landsbergis teigė, kad nepaisant įstrigusių procedūrų ir kelis mėnesius besitęsiančių ministerijos ir Prezidentūros tarpusavio įtampų, kad yra pasirengęs toliau dirbti su šalies vadovu.
„Vertindamas savo veiksmus, galiu pasakyti tiek, kad dėjau visas pastangas – maksimalias žmogiškai ir politiškai įmanomas – kad sprendimus pavyktų rasti“, – ketvirtadienį URM žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Paklaustas, ar prastėjantis bendradarbiavimas su Prezidentūra ir sprendimas nepakviesti į susitikimą su Ukrainos delegacija nesignalizuoja apie galimą šalies vadovo nepasitikėjimą juo kaip ministru, G. Landsbergis nesiėmė spėlioti.
„Jo reikėtų klausti, (ar pasitiki – ELTA)“, – atsakė jis.
Tad tęsti darbą su G. Nausėda ministras tikina esąs pasirengęs.
„Turiu savo atsakomybę, instituciją, kuriai vadovauju, žmones, su kuriais dirbu – puikią tiek artimą, tiek tolimesnę komandą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Kalbu apie tai, kas yra mano tiesioginis mandatas. Dirbti tą darbą. O kiekvienas pasirenkame, kaip mes jį norime dirbti. Aš esu pasirinkęs dirbti su prezidentu tiek, kiek to reikalauja Konstitucija ir padorumas. Ir toliau tą darysiu“, – nurodė jis.
Tačiau, leidžia suprasti, kad artimiausiu metu nėra suplanuoto susitikimo su prezidentu. G. Landsbergis nurodė, kad pirmiau šalies vadovas turėtų susitikti su URM pateiktai kandidatais į ambasadorius.
„Yra viskas pateikta spalio mėnesį, po įvykusios Užsienio reikalų ministerijos atrankos 2024 m. rotacijai. (...) Mano žiniomis, Prezidentūra nebuvo susitikusi kol kas nė su vienu pateiktu kandidatu“, – nurodė jis, klausiamas, ar artimiausiu metu susitiks su G. Nausėda.
„Turbūt, kai yra pateikti kandidatai, paprastai įvyksta susitikimai su tais kandidatais“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Praėjusių metų rudenį tarp institucijų kilo konfliktas ir dėl kito ambasadoriaus – Eitvydo Bajarūno. URM sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms.
Pats E. Bajarūnas yra paprašęs atlikti tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai. Tokį tyrimą ragino atlikti ir Prezidentūra, nurodžiusi, kad tokio URM sprendimo bus laukiama „tiek, kiek reikės“. O, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.
