Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


KARAS SU TERORIZMU
Prieš Lietuvą – trečioji EŽTT byla dėl CŽA kalėjimo
BNS
BNS
Galimai buvęs CŽA kalėjimas Antaviliuose.

Net ir praėjus beveik dvidešimt metų Lietuva vis dar susiduria su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo pasekmėmis

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ėmėsi trečios bylos prieš Lietuvą dėl esą šalyje veikusio amerikiečių CŽA kalėjimo ir ten įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų, pranešė Lietuvos atstovas šiame teisme.

Lietuvos Vyriausybei perduota Saudo Arabijos piliečio Abd Al Rahimo Husseino Al‑Nashiri peticija, kurioje jis skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės bei privataus ir šeimos gyvenimo apribojimų, patirtų įgyvendinant CŽA suėmimo ir tardymo programą kovojant su terorizmu, kai jis buvo perkeltas į Lietuvoje veikusį slaptą CŽA kalėjimą.

Jis taip pat teigia, kad iš Lietuvos buvo perkeltas į jurisdikciją, kur buvo didelė grėsmė, kad jam nebus užtikrintas teisingas procesas.

Pareiškėjas skundžiasi ir Žmogaus teisių konvencijos garantijų pažeidimu dėl jam gresiančios mirties bausmės.

Anot Saudo Arabijos piliečio, Lietuva neatliko jo skundų dėl patirto elgesio CŽA slaptojoje programoje veiksmingo tyrimo.

Bylos duomenimis, Al‑Nashiri sulaikytas 2002 metų spalį Dubajuje ir nuo to laiko kalintas įvairiose slaptose CŽA įkalinimo vietose. JAV laikė jį buvus vienu iš svarbiausių teroristinės organizacijos „Al‑Qaeda“ veikėjų, prisidėjusių prie ambasadų sprogdinimo Afrikos Rytuose 1998 metais, savižudžių atakos Jemene prieš JAV karinio laivyno laivą eskadrinį minininką USS „Cole“ 2000 metais ir panašiomis aplinkybėmis įvykdytą išpuolį prieš prancūzų tanklaivį Adeno įlankoje 2002 metais.

Al‑Nashiri buvo laikomas vienu iš „aukštos vertės sulaikytųjų“, kurių atžvilgiu taikyti sustiprinti tardymo metodai.

Peticijoje jis teigia, kad į Lietuvą buvo perkeltas 2005 metų spalį, kur laikytas iki 2006 metų kovo 25 dienos, kai CŽA slaptasis kalėjimas Lietuvoje uždarytas.

Šiuo metu Saudo Arabijos pilietis kalinamas JAV administruojamoje Gvantanamo įlankos jūrų pajėgų bazėje Kuboje.

Karinėje komisijoje Gvantaname nagrinėjama byla, kur pareiškėjui gresia mirties bausmė dėl jam pateiktų kaltinimų dalyvavus minėtuose išpuoliuose prieš JAV karinį laivą ir Prancūzijos civilinį tanklaivį.

Anksčiau EŽTT yra nustatęs Žmogaus teisių konvencijos pažeidimus dėl panašių Al‑Nashiri skundų bylose prieš Lenkiją ir Rumuniją.

Strasbūro teisme Lietuva jau yra pralaimėjusi dvi bylas dėl, kaip įtariama, šalyje veikusio CŽA kalėjimo.

2018 metais EŽTT konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah, šių metų sausį dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui priteista 100 tūkst. eurų.

Lietuva oficialiai nepripažįsta, kad jos teritorijoje veikė slaptas CŽA kalėjimas, kur laikyti terorizmu įtariami asmenys. 2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

2014 metais JAV paskelbta Senato ataskaita apie slaptus amerikiečių kalėjimus. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.

2024 03 08 13:12
Spausdinti