Meniu
Prenumerata

trečiadienis, rugpjūčio 10 d.


LIETUVOS GYNYBA
Prieš NATO susitikimą – optimistinės nuotaikos: blogiausiu atveju nušluos pajėgas Kaliningrade? Specialiai iš Madrido
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Madrido
NATO
Jensas Stoltenbergas.

Ispanijos sostinės gatvėse – gausu policijos, danguje nuolat skraido sraigtasparniai, o kai kurių viešbučių perimetras uždarytas – ten gyvens į trečiadienį–ketvirtadienį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą atvykę valstybių vadovai. Lietuvos optimizmą dėl NATO Madrido susitikimo dar labiau padidino Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimai.

„Taip, iš tikrųjų supratimas egzistuoja ir požiūris yra visiškai pasikeitęs. Tikrai ryžtas ir valia, o ir generalinis sekretorius patvirtino. Dabar abu dokumentai – NATO strateginė koncepcija ir NATO lyderių deklaracija – jau baigiami. Ten įtvirtinti gan aiškūs įsipareigojimai – tiek ilgalaikiai, tiek einamieji. Tai ne vien tik brigados klausimas“, – IQ pirmadienio vakare teigė Lietuvos atstovybės prie NATO vadovas, ambasadorius Deividas Matulionis.

Kiek anksčiau pirmadienį NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pareiškė, kad per NATO Madrido susitikimą Aljansas sustiprins priešakinę gynybą.

„Rytinėje Aljanso dalyje sustiprinsime savo kovines grupes iki brigados lygio. Pertvarkysime NATO greitojo reagavimo pajėgas ir padidinsime mūsų aukštos parengties pajėgų skaičių iki gerokai daugiau nei 300 tūkst. (šiuo metu apie 40 tūkst. – IQ past.). Taip pat padidinsime savo pajėgumus sustiprinti pajėgas krizių ir konfliktų metu, – prieš išvykdamas į Madridą Briuselyje kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tai reiškia daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir karinių atsargų; daugiau priešakinėse pozicijose dislokuotų pajėgumų, pavyzdžiui, priešlėktuvinės gynybos; sustiprintas vadovavimas ir kontrolė bei patobulinti gynybos planai, iš anksto priskiriant pajėgas konkrečioms sąjungininkėms ginti.“

Tai būtų reagavimas į tam tikras situacijas, kurios galėtų kilti Baltijos regione.

Pasak D. Matulionio, oro gynybos stiprinimas atsispindės naujos kartos Lietuvos ir kitų rytinio flango NATO narių gynybos planuose: „O kaip ten bus daroma – tai vidinio, ribotai prieinamų dokumentų turinys. Ten taip pat yra daugybė kitų dalykų šalia oro gynybos.“

Ambasadorius užsiminė, kad numatoma stiprinti NATO jūrinius pajėgumus regione ir rengti daugiau bei didesnių karinių pajėgų pratybų, kad būtų pasirengta veikti pagal scenarijus, kai nėra perspėjimo ar tik trumpas perspėjimo laikotarpis.

„Tai būtų reagavimas į tam tikras situacijas, kurios galėtų kilti Baltijos regione“, – teigė D. Matulionis.

NATO generalinis sekretorius taip pat pakartojo, kad kitos NATO brigados rytiniame flange bus formuojamos pagal Lietuvos ir Vokietijos susitarimo pavyzdį, kai didžioji pajėgų dalis bus priskirta vienai ar kitai šaliai, treniruosis ir rotuosis ten, bet nuolatinė jų būstinė liks gimtoji šalis. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Lietuva ir kitos Baltijos šalys tikėjosi, kad pavyks dislokuoti sąjungininkų brigadas nuolatiniu pagrindu, kad būtų užtikrinta, jog agresorius iškart gautų atsaką. Vis dėlto sąjungininkai tiek dėl pajėgumų stokos, tiek dėl noro išlikti mobilūs bei taktinių sumetimų pasirinko nuolatinį rotacinį buvimą. Didelį vaidmenį suvaidino ir Lietuvos nepasirengimas priimti tokias dideles sąjungininkų pajėgas.

Paklausus, ar NATO parengė planą, kaip panaikinti Kaliningrado A2/AD (anti-access/area denial) pranašumą, kuris įsiliepsnojus konfliktui gali sutrukdyti Vokietijos ir kitoms pajėgoms iš nuotolinės Lietuvos bei kitų Baltijos šalių gynybos pereiti prie realios, D. Matulionis teigė, kad konkretūs regionai nėra įvardyti. Kiti NATO koridorius gerai pažįstantys pareigūnai IQ tikino, kad konflikto atveju Kaliningrado minimas pranašumas per 12 valandų būtų nušluotas nuo žemės.

Vis dėlto likus savaitei iki NATO viršūnių susitikimo Estijos premjerė Kaja Kallas sukėlė skandalą, pareikšdama, kad dabartiniai Aljanso gynybos planai neužkirstų kelio Estijos ištrynimui iš žemėlapio, o sostinė Talinas būtų sulygintas su žeme: esą dabartiniai Aljanso planai numato Baltijos šalių užkariavimą, o tada jos būtų atkariautos po 180 dienų.

Kiti NATO koridorius gerai pažįstantys pareigūnai IQ tikino, kad konflikto atveju Kaliningrado minimas pranašumas per 12 valandų būtų nušluotas nuo žemės.

„Nenoriu komentuoti kitos šalies premjerės pasisakymų, bet mes turime savo požiūrį, – kalbėjo ambasadorius D. Matulionis. – Iš tikrųjų visos tos problemos, kurias ji iškėlė, yra sprendžiamos. Ji galbūt palietė pačią jautriausią temą, kaip atrodytų, jei kas nors nutiktų, nes esame mažos valstybės. Kitais žodžiais, kaip atrodys mūsų apginamumas. Nieko neketinu kritikuoti, galbūt ji tik dar labiau paryškino problemos gylį, svorį. Tai, žinoma, jautrios vietos, bet būtent tai, kas bus galutiniuose NATO susitikimo dokumentuose, yra tai, ko mes ir siekėme. Tai džiugina.“

Scanpix
Madride – sustiprinta apsauga prieš NATO viršūnių susitikimą.

Anot Lietuvos atstovo, Madride trečiadienį–ketvirtadienį Aljanso šalių vadovai turėtų galutinai pritarti NATO strateginei koncepcijai ir susitikimo deklaracijai, taip pat bus patvirtinti kiti dokumentai, kurie nėra vieši, „bet išsprendžia tas problemas, kurias mes čia aptarėme“.

*****susije*****

Be to, kaip teigė J. Stoltenbergas, strateginėje koncepcijoje bus įtvirtinta, kad „Rusija yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė mūsų saugumui“; pirmą kartą bus kalbama apie Kiniją ir jos keliamus iššūkius saugumui, interesams ir vertybėms; bus aptariamas besikeičiantis požiūris į daugelį kitų grėsmių ir iššūkių, įskaitant terorizmą, kibernetines ir hibridines grėsmes.

Taip pat Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų kreiptis į NATO lyderius Madride, o Aljansas žada padidinti paramą Kijevui ir padėti ukrainiečiams pereiti nuo sovietinių prie NATO karinių technologijų.

Dar viena tiek Lietuvos gynybai, tiek pačiam Aljansui svarbi tema – Švedijos ir Suomijos narystė NATO, kurią stabdo Turkija. Antradienį J. Stoltenbergas organizuoja Turkijos, Švedijos ir Suomijos vadovų susitikimą ir bandys rasti kompromisą.

Taip pat antradienį NATO viršūnių susitikimo dalyviai dalyvaus Ispanijos karaliaus Felipės VI ir karalienės Letizios surengtoje vakarienėje.

2022 06 28 07:37
Spausdinti