KAMKetvirtadienį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime aptarti įvairūs aspektai – nuo gynybos finansavimo didinimo iki pajėgų stiprinimo Rytų flange. Penktadienį su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu susitinkantis Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neslėpė optimizmo.
Pasak ministro, ketvirtadienio NATO ministrų susitikime kalbėta įvairiomis temomis. Lietuvai aktualiausia – rytinio flango stiprinimas.
„Tai yra 30 valstybių aljansas. Šalys turi įvairių pozicijų, įvairias galimybes, ir aš negalėčiau sakyti, kad iš visų girdime tai, ką norime girdėti. Išsakomos ir kitos pozicijos… ir dėl nuolatinio dislokavimo Rytų flange. Su tais partneriais, su kuriais kalbame ir kurie yra pasiruošę siųsti savo pajėgumus į rytinį flangą, yra pozityvus požiūris“, – Lietuvos žurnalistams pasakojo ministras, ketvirtadienį turėjęs ir keletą dvišalių susitikimų, tarp kurių ir su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht.
Penktadienį A. Anušauskas kartu su kitų Baltijos šalių kolegomis susitinka su JAV gynybos sekretoriumi Ll. Austinu. Pagrindinė jo tema – JAV buvimas regione. Krašto apsaugos ministras neslėpė, kad daug tikisi iš šio susitikimo.
„Aš manau, kad Lietuva turi tvirtesnes pozicijas, nes šiuo metu pas mus yra jau du JAV batalionai, vienas dar neišvyko kol kas į namus. Yra požymių, kad tie pajėgumai bus dar ženkliai padidinti, – į IQ klausimą apie susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi atsakė jis bei pridūrė: – Bet kokiu atveju visa tai rytoj sužinosime detaliai. Jei ne rytoj, tai NATO vadovų susitikime išgirsime.“
Ministras taip pat neslėpė, kad tai nebus nuolatinio buvimo pajėgos, t. y. jos, kaip Vokietijos pažadėta brigada, rotuosis.
Aš manau, kad Lietuva turi tvirtesnes pozicijas, nes šiuo metu pas mus yra jau du JAV batalionai, vienas dar neišvyko kol kas į namus. Yra požymių, kad tie pajėgumai bus dar ženkliai padidinti.
A. Anušauskas sutiko, kad Lietuva nėra pasiruošusi priimti nuolatinių pajėgų, t. y. kol kas neturi infrastruktūros, bet tikisi, kad situacija pasikeis.
„Jeigu tai vystoma pamažu, žinoma, kad tam reiktų laiko, ir iki 2027 m. būtų sudėtinga pastatyti visą infrastruktūrą, bet etapas po etapo tai galima padaryti. Tačiau tam reikės (ir jau politinis sprendimas priimtas) kalbėtis apie specialų įstatymą, kad tą infrastruktūrą būtų galima vystyti greičiau. Pagal dabartinius įstatymus mes pastatytume dar vėliau“, – paaiškino krašto apsaugos ministras.
