ScanpixTurberkuliozė vis dar kelia didelių problemų pasaulyje, taip pat Lietuvoje. Koronavirusas turėtų pakeisti požiūrį į šią ligą.
„Tuberkuliozė – mano priešas, nes ji pražudė mano tėvą“, – kalbėjo Vokietijoje dirbantis medicininės mikrobiologijos mokslų daktaras Fantahunas Biadglegne’as. Mokslininko tėvas sukarščiavo, ištino jo kaklas, bet, užuot kreipęsis į gydytojus, jis nuėjo pas žiniuonį. Lapai ir kompresai nepadėjo. F. Biadglegne’as prarado tėvą mokydamasis vienuoliktoje klasėje, ir šeima pavėluotai suprato, kad vyras sirgo ne plaučiuose pasireiškiančios, todėl sunkiau diagnozuojamos formos tuberkulioze.
Mokslininko gimtoji šalis Etiopija yra trečia pasaulyje pagal ligonių, kuriems tuberkuliozė pasireiškia ne plaučiuose, skaičių, bet 2019 m. daugiau kaip pustrečio šimto žmonių, sergančių tokia tuberkulioze, registruota ir Lietuvoje. Nors daug labiau paplitusi kvėpavimo takų tuberkuliozė (Higienos instituto duomenimis, 2019 m. ja sirgo 2814 gyventojų), daugumai tuberkulioze sergančių kūdikių ir vaikų iki ketverių metų liga pasireiškia kituose organuose.
Visuomenei dėl COVID-19 pandemijos ėmus daugiau domėtis kvėpavimo takų ligomis ir skiepais, ekspertai ragina nepamiršti ir tuberkuliozės – itin pavojingos bakterinės ligos, kurios statistika Lietuvoje viena prasčiausių ES. O valstybių sienas galbūt peržengiantis mokslininkų bendradarbiavimas leis sukurti ir naujus, efektyvesnius skiepus nuo šios ligos.
