Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


EUROPOS VADOVŲ TARYBA
Prispaudė ar išlaviravo: V. Orbánas atsitraukė dėl paramos Ukrainai
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
X
Viktoro Orbano (antras iš dešinės) derybos su ES lyderiais.

Vengrijos premjerui Viktorui Orbánui vėl pavyko išlaviruoti – įkaitinęs atmosferą iki aukščiausio lygio, jis atsitraukė. ES lyderiai ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų Ukrainai 2024–2027 m.

„Esu optimistiškas, kad sugebėsime pasiekti susitarimą tarp 27 šalių“, – prieš pat Europos Vadovų Tarybą (EVT) kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Ir jo optimizmas pasitvirtino. Vos prasidėjus ES lyderių susitikimui pranešta, kad susitarimas pasiektas.

„Pasidžiaukime tuo, kad 50 mlrd. eurų fondas Ukrainai patvirtintas kaip daugiametė finansinė perspektyva (MFF). Tai puiki žinia Ukrainai, jos tautai“, – vėliau ketvirtadienį žurnalistams iš Lietuvos kalbėjo G. Nausėda.

Būtent Vengrijos veto sutrikdė praėjusią gruodžio mėnesio EVT ir ES lyderiai ketvirtadienį turėjo rinktis į specialią EVT.

Prieš pat šį susitikimą V. Orbánas susidūrė su didžiuliu spaudimu atšaukti savo veto paramai Ukrainai. Europos Parlamentas paragino pritaikyti Vengrijai ES sutarties 7 straipsnį, kuris suspenduotų Budapešto teisę balsuoti. Tokį „branduolinį variantą“ pusiau viešai svarstė ir kai kurie ES diplomatai.

Be to, šios EVT išvakarėse Charles’is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kartu su Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais surengė uždarą susitikimą su Vengrijos ministru pirmininku. Vėliau susitikimas buvo išplėstas ir jame dalyvavo kiti vadovai, įskaitant Nyderlandų, Lenkijos ir Belgijos premjerus. Vėliau prie jų prisijungė ir Baltijos valstybių vadovai, tarp jų ir G. Nausėda.

„Tai nėra europietiškas sprendimų priėmimo stilius. Manau, kad Vengrijos ministras pirmininkas piktnaudžiauja vienbalsiškumo principu, ir mes turėtume jį ginti“, – ketvirtadienį prieš EVT piktinosi V. Orbáno pozicija ir G. Nausėda.

Po susitarimo G. Nausėda teigė, kad į Vengrijos reikalavimą kasmet peržiūrėti paramą Ukrainai atsižvelgta tik iš dalies.

„Kalbama apie kasmetę ne peržiūrą, o diskusiją dėl fondo panaudojimo. Jokio balsavimo, kuris vėl pagimdytų tam tikras problemas dėl susitarimo, nebus. Tik atsirado pasiūlymas dvejų metų perspektyvoje, jeigu bus poreikis, kreiptis į Europos Komisiją, kuri parengtų savo pasiūlymus dėl fondo ateities jau kaip naują finansinę perspektyvą“, – paaiškino prezidentas.

Jis pridūrė, kad ES lyderių sprendimas siunčia signalą JAV Kongresui, kuris nesusitaria dėl paramos Ukrainai.

Paklaustas apie galimas V. Orbáno atsitraukimo priežastis, G. Nausėda teigė, kad „kol kas nėra jokių išankstinių reikalavimų. Šį kartą stebėtinai mes jokių kontrpasiūlymų neišgirdome. Galėjimas grįžti po metų padiskutuoti šiuo klausimu patenkino Vengrijos pusę.“

Vis dėlto pranešama, kad ES lyderiai susitarė į ketvirtadienio EVT susitikimo išvadas įtraukti sakinį, su nuoroda į 2020 m. gruodžio EVT tekstą, kuriame teigiama, kad „vien fakto, jog buvo pažeista teisinės valstybės principas, nepakanka, kad būtų pradėtas taikyti [sankcijų] mechanizmas“.

„Tai muzika V. Orbano ausims, nes 2020 m. tekstas turi įtakos 6,3 mlrd. eurų ES sanglaudos lėšų, kurios Vengrijai buvo įšaldytos dėl teisinės valstybės principų pažeidimų“, – rašo įtakingiausias Briuselyje leidinys Politico.eu.

Be to, 2020 m. teksto dalyje taip pat pabrėžiama, kad Europos Komisija turėtų būti „objektyvi, sąžininga, nešališka ir pagrįsta faktais“ ir garantuoti „nediskriminavimą“, kai paleidžiamas mechanizmas blokuoti ES finansavimą nacionalinėms sostinėms.

2024 02 01 14:11
Spausdinti