Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


GYNYBOS FINANSAVIMAS
Pristatytas gynybos finansavimo paketas: didinami akcizai ir pratęstas bankų solidarumo mokestis
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
Gintarė Skaistė.

Vyriausybės siūlomas Gynybos fondo paketas, kuriame numatyti siūlymai didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sudarytas iš keturių dalių: bankų solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio ir akcizų didinimo bei saugumo įnašo koncepcijos, praneša finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Siūlome tiesioginius gynybos ir civilinės saugos poreikius atliepiančius sprendimus, kurie užtikrintų reikalingą gynybos finansavimo ir pasirengimo grėsmėms lygį“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.

Pasak jos, šios lėšos būtų skirtos 5 didiesiems šalies gynybos projektams.

„Tai yra nacionalinės divizijos formavimas, oro gynybos sistemų stiprinimas, divizijos sunkinimas įsitaisant tankų kuopą, vokiečių brigados priėmimas į Lietuvą. Taip pat aktyviojo rezervo karių aprūpinimas“, – vardijo ji.

Pritaikius šias priemones, anot ministrės, jau 2025 m. į gynybos fondą būtų surinkta 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Anot G. Skaistės pateiktos informacijos, pratęstas bankų solidarumo mokestis 2025 m. generuotų 60 mln. eurų.

Tuo metu pelno mokestis 2025 m. į biudžetą atneštų 36,8 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 113,7 mln. eurų. Taip pat tarp sprendimų yra numatytas pelno mokesčio specialių režimų atsisakymas, kuris nuo 2026 m. per metus reikštų 18,7 mln. eurų.

„Pagrindinės pelno mokesčio pajamos būtų 2026 m. bet mokant avansinį mokestį, dalis jo būtų ir 2025 m.“ – paaiškino ministrė.

Tarp Vyriausybės pasiūlymų yra ir idėja nustatyti jau anksčiau siūlytus verslo liudijimų reguliavimo pakeitimus, kas per 2025 m. sugeneruotų 9,2 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 31,4 mln. eurų.

Siūloma didinti akcizus alkoholiui ir tabakui, kurie į biudžetą 2025 m. atneštų 15,6 mln. eurų, o 2026 m. – 31,2 mln. eurų. Taip pat siūloma ir gynybos dedamoji kuro akcize, kas į Gynybos fondą nuo 2025 m. suneštų 126,2 mln. eurų.

„Vidutiniškai kuras brangtų 6 centais, bet matant naftos kainų svyravimą ir to pasekmes, toks pokytis būtų nežymus“, – tvirtino G. Skaistė.

Taip pat tarp siūlymų yra numatyta ir Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Tai 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o jau nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.

Anot G. Skaistės, papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. – iki 50 mln. eurų per metus galėtų būti finansuojamas per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip pat siūloma, kad skolinimosi kaina neviršytų atitinkamos trukmės Vyriausybės skolinimosi vidutinės kainos ir būtų nedidesnė nei 2 proc

„Siūloma kintamąja dalį finansuoti skolinantis iš juridinių ir fizinių asmenų. Ir siūloma, kad vidutiniai skolinimosi kaštai nebūtų didesni nei vidutiniai skolinimosi kaštai“, – aiškino ministrė.

Dalis mokesčių reformos siūlymų perkelti į šį paketą

Pristatymo metu G. Skaistė paminėjo, kad šiuo priemonių paketu siūloma grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu. Uždirbantys daugiau nei šią sumą, turėtų registruoti individualią veiklą, bet anot ministrės tai paliestų tik mažumą taip dirbančiųjų.

„Šie verslo liudijimo pokyčiai buvo pristatyti kartu su Vyriausybės mokesčių reforma. Papildomai iš šių reguliavimo pokyčių būtų galima tikėtis 30 mln. eurų“, – teigė ji.

„Apie 84 proc. visų verslo liudijimų turėtojų turi mažesnę nei 20 tūkst. eurų apyvartą. Todėl jų pokyčiai nepaliestų“, – teigė ji.

Šiame pakete pateiktas išskirtinių režimų draudimo ir sveikatos sektoriui atsisakymas irgi buvo mokesčių reformos dalis, paminėjo ministrė.

„Išskirtinių režimų atsisakymas draudimo ir sveikatos sektoriui. Ir taip pat automobilių atskaitos ribojimas susietas su CO2 išmetimais. Tai yra buvusio mokesčių paketo dalis“, – teigė ji.

Paklausus, ar taikant tokias priemones nebandoma įgyvendinti tam tikrų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano sąlygų, ministrė atsakė, kad sulaukus palaikymo, šiais pakeitimais bus pasiekti du tikslai.

„Man atrodo, kad Vyriausybės pateiktas mokesčių paketas buvo subalansuotas. Jame siūlomi pakeitimai buvo teisingi. Jeigu jie sulaukia šiame kontekste palaikymo, man atrodo galima nušauti du zuikius vienu šūviu. Pateikiant ir teisingą sprendimą ir surenkant papildomas pajamas“, – į klausimą atsakė G. Skaistė.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

2024 05 21 13:09
Spausdinti