Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


PINIGAI GYNYBAI
Pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti gynybai reikalingus 400 mln. eurų
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas.

„Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų. Pirmasis – iš dalies grįžti prie mokesčių paketo įgyvendinimo. Jame numatyta progresinių tarifų peržiūra, individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių, pelno specialių režimų, kurie taikomi draudimo ir sveikatos sektoriuose panaikinimas. Iš to būtų galima surinkti 270 mln. eurų. Papildomai 1 proc. padidinus pelno mokestį nuo 15 iki 16 proc. būtų galima surinkti beveik 400 mln. eurų“, – dėstė G. Skaistė.

Antras ministrės įvardintas variantas – parengtas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymų pagrindu.

„Kalbama apie 1 proc. punkto PVM padidinimą, kas generuotų beveik 300 mln. eurų papildomai pajamų. Taip pat 1 proc. pelno mokesčio padidinimas, iki 16 proc., tai generuotų 120 mln. eurų. Bendroje sumoje 420 mln. eurų“, – sakė ji.

Trečias pasiūlymas, G. Skaistės teigimu, irgi generuoja apie 400 mln. eurų pajamų.

„Kalbame apie 2 procentinių punktų pelno mokesčio bazinio tarifo padidinimą, nuo 15 iki 17 proc. Tas generuotų 244 mln. eurų pajamų. Taip pat kalbama apie lengvatinio mokesčio tarifo siaurinimą mažoms įmonėms. Šiuo metu joms galioja 5 proc. lengvatinis tarifas. Siūlytume padidinti 5 procentiniais punktais. Tokiu atveju jis pasiektų 10 proc. Tai generuotų 36 mln. eurų.

Taip pat šildymo lengvata, jei būtų panaikinta, papildomai generuotų 70 mln. eurų. Dar būtų specialių lengvatinių režimų sprendinys ir verslo liudijimų pasiūlymai – generuotų bendrai 400 mln. eurų“, – žurnalistams po susitikimo dėstė ji.

Galiausiai ketvirtasis pristatytas variantas, pasak finansų ministrės, bendroje diskusijoje yra šiek tiek naujesnis.

„Siūloma bendrą naštą dalintis su savivaldybėmis. Pastaraisiais metais jų pajamos augo dvigubai sparčiau nei valstybės. 2024 m. valstybės išlaidos augo beveik 8 proc., o savivaldybių – 16 proc. Manome, kad spartus darbo užmokesčio augimo leido turėti geras sąlygas savivaldai. Šiuo atveju manome, kad jos galėtų prisidėti. Būtų galima turėti tam tikrą saugumo dedamąją, kur būtų paskirstoma gyventojų pajamų mokesčio dalis. Tai galėtų generuoti apie 150 mln. eurų pajamų. Tokiu atveju, nereikėtų koreguoti GPM tarifo, kuris taikomas žmonėms. Tiesiog paskirstymas būtų šiek tiek kitoks. Šiame variante dar siūloma pelno mokesčio tarifą padidinti iki 17 proc. (244 mln. eurų). Bendroje sumoje šis pasiūlymas taip pat galėtų generuoti 400 mln. eurų“, – sakė ji.

Papildomų lėšų poreikis

Ministrė paaiškino, kad papildomų lėšų reikia tiek pastoviam, tiek kintamam gynybos finansavimui.

„Įsiklausę į visas pastarojo meto diskusijas, kurios vyko po praėjusio susitikimo, parengėme keletą konkrečių variantų, kurie galėtų atliepti tvaraus finansavimo poreikį, kuomet reikia įgyvendinti tris didžiuosius projektus, kurie išlipa iš kariuomenės modernizavimo dabartinių poreikių, užtikrindami 2,5 proc. finansavimą.

Kalbama apie pasunkintos nacionalinės divizijos formavimą, vokiečių brigados priėmimą, visuotinio šaukimo projektą. Įvertinus Krašto apsaugos ministerijos pateiktus poreikius, matome, kad dalis to finansavimo yra reikalinga ilgais dešimtmečiais į priekį, dalis – iki 2030 metų šiek tiek daugiau.

Todėl suskirstėme finansavimo poreikį į dvi dalis: į pastoviąją ir kintamąją. Pastoviajai daliai finansuoti reikia bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP. Priimant tam tikrus pajamų sprendimus.

Kintamajam finansavimui, kur poreikis svyruoja nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus. Šitas poreikis yra virš 3 proc. BVP – siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešojoje erdvėje. Taip pat ir paramos teikimą, kas buvo kai kurių partijų išsakyta – žmonės galėtų savanoriškai prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo. Tam reikia sudaryti patogią platformą, kur galės patogiai prisidėti tiek verslas, tiek fiziniai asmeniai“, – kalbėjo ji.

G. Skaistė taip pat nurodė, kad kalbant apie skolinimosi poreikius, reikia pakeisti konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.

„Kadangi nuo kitų metų nacionalinė fiskalinė drausmė grįžta į Lietuvą. Todėl norint turėti tam tikrą lankstumą finansuoti gynybos poreikius, reikia pakeisti ir numatyti tam tikrą papildomą lankstumą. Tam reikia daugiau nei paprasta Seimo narių dauguma.

Taip pat siūlome įvertinti išsakytus pasiūlymus dėl gynybos obligacijų (lakštų). Įvertinę dabartinę teisinę bazę, manome, kad galime tai daryti Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu. Tam įstatymų keisti nereikia, skolintumėmės ne trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui. Diskusijai pateiktas klausimas dėl palūkanų normų, kurias būtų galima taikyti tokiems vertybiniams popieriams. Nuskambėjo pasiūlymas, kad būtų galima skolintis už mažesnius kaštus nei yra tarptautinėse rinkose.

Per 1,5 mlrd. eurų šiandien jau yra užprogramuota – beveik 2 proc. BVP sprendimams, kurie užprogramuoti įstatymais. Tai socialinių išmokų, pensijų indeksavimas, mokytojų darbo užmokesčio padidinimo tęsimas kitais metais. Liūto dalis kitų metų pajamų jau yra paskirstyta. Todėl norint užtikrinti, kad būtų galima skirti iki 3 proc. BVP krašto apsaugos finansavimui, reikia, kad būtų priimti konkretūs sprendimai“, – ragino ministrė.

G. Skaistė pridūrė, kad šioje diskusijoje klausimų apie papildomus turto mokesčius nebuvo.

ELTA primena, kad pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.

A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo BVP. Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

2024 03 18 12:36
Spausdinti