Žygimantas Gedvila/BNSInformacija apie tankų įsigijimą nebuvo paslaptis. Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarto įslaptintos informacijos atskleidimo, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paskelbus detales apie ketinimus Lietuvos kariuomenei įsigyti tankų.
Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras pernai vasarą pradėtą ikiteisminį tyrimą pirmadienį nutraukė konstatavęs, kad nepadaryta nusikalstama veika.
Pasak prokuratūros, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į kompetentingų institucijų bei specialių komisijų prokuratūrai pateiktas išvadas. Jose konstatuojama, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko pernai liepą paskelbta viešai informacija nevertintina kaip valstybės ar tarnybos paslaptis.
Vis dėlto per ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad A. Anušauskas nesilaikė 2023 metų liepos 24 dieną vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio dalyvių susitarimo iki tam tikro laiko neviešinti aptartos informacijos, tačiau, prokurorų teigimu, tai negali būti vertinama kaip veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Prokuroro nutarimas perduotas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai įvertinti, ar nepaisydamas minėto susitarimo, ministras nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų.
Pats A. Anušauskas tvirtina, kad tikėjosi palankaus prokuratūros sprendimo dėl jam mestų kaltinimų galimai paviešinus įslaptintą informaciją apie ketinimus kariuomenei įsigyti vokiškų tankų.
„Šis sprendimas yra toks, kokio ir tikėjausi dar praėjusių metų vasarą. Tai buvo akivaizdu“, – Eltai sakė ministras.
Visgi, jo teigimu, nepaisant prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo bei konstatavimo, kad nebuvo vykdoma nusikalstama veika, reputacijai padaryta žala jau padaryta.
„Man asmeniškai reputaciniai nuostoliai buvo padaryti. Be abejonės aš tą jutau, mačiau“, – sakė jis.
Prokuratūros sprendimas perduoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai įvertinti, ar ministras nepažeidė politikų elgesio kodekso reikalavimų, A. Anušauskui pasirodė ne tik keistas, bet ir išeinantis iš prokuratūros prerogatyvų ribų.
„Šie papildomi sakiniai, kurie išeina jau už teisinio vertinimo rėmų ir už prokuratūros kompetencijų rėmų, aš juos vertinu kaip viešųjų ryšių inkliuzus“, – sakė A. Anušauskas.
„Aš nesu teisininkas, bet ir tokiu nebūdamas šioje vietoje matau porą neteisinių dalykų. Tai, kaip minėjau, yra viešųjų ryšių inkliuzai, kai mėginama išeiti iš situacijos, į kurią prokuratūra buvo įstumta ne savo noru“, – sakė A. Anušauskas, linkėdamas jį kritikavusiems politikams ateityje būti atidesniems.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sausį paskelbė, kad A. Anušauskas feisbuke dalydamasis įrašu apie Lietuvos ketinimus įsigyti vokiškų tankų įslaptintos informacijos nepaskelbė.
Ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra pradėjo gavusi parlamentarės Agnės Širinskienės kreipimąsi. A. Anušauskas sulaukė prezidento ir dalies kitų politikų kritikos, kai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais pirkti tankų Lietuvos kariuomenei.
Prezidentas Gitanas Nausėda po to pareiškė, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie svarstymus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą.
Dar pernai liepą vertinimą atlikusi Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad ministro paskelbta informacija neturi įslaptintos informacijos požymių.
