Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


„BALTCAP" EPOPĖJA
Prokuratūra prisiminė ir seną tyrimą dėl Š. Stepukonio gautų 3,9 mln. eurų
BNS
ELTA
BNS
Šarūnas Stepukonis.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vykdomas tyrimas dėl buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų maždaug 30 mln. eurų yra labai didelės apimties. O Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė, kad buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš UAB „Paysera LT“ gavus informacijos dėl Š. Stepukonio gautų 3,9 mln. eurų iš Lenkijos įmonės.

Pasak vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, pinigai į asmens sąskaitą pateko vykdant akcijų perdavimo sandorį ir tyrimas galiausiai buvo nutrauktas, tačiau dabar vėl yra atnaujintas.

„Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo organizuojamas FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal UAB „Paysera LT“ pranešimą dėl įtartinos finansinės operacijos. Daugiau „Paysera“ pranešimų Vilniaus apygardos prokuratūroje ar jų pagrindu pradėtų tyrimų nebuvo. Kalba ėjo apie 2022 m. kovo pabaigoje į Šarūno Stepukonio sąskaitą įvykusį bankinį mokėjimą iš Lenkijos įmonės. Mokėjimo suma 3,9 mln. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė J. Laucius.

„Šios lėšos buvo, iš pradžių, įšaldytos pinigų plovimo prevencijos įstatymo numatyta tvarka. Vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo joms taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1-ąją dalį, kur kalbama apie nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą. Kalbant paprastai, dėl pinigų plovimo“, – sakė J. Laucius.

Tačiau J. Laucius tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, remiantis paaiškėjus „esminėms aplinkybėms“, kurios nebuvo žinomos anksčiau.

„Šiame ikiteisminiame tyrime Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras 2022 m. rugpjūčio pradžioje priėmė sprendimą, jį nutraukti. Iš nutarimo argumentų visumos matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT pinigų plovimo valdybos išvadas, Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, bankų pateiktus rašytinius duomenis, taip pat – paties Š. Stepukonio, kuris šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas“, – aiškino jis.

Tyrimą atnaujino

Prokuratūra penktadienį išplatino pranešimą, kuriame priminė, kad 2023 m. lapkritį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, labai didelės vertės privataus kapitalo fondo „Baltcap AS“ bei tiesiogiai ir netiesiogiai šiam fondui priklausančių įmonių turto ‒ daugiau nei 20 mln. eurų, pasisavinimo.

„Nustatyta, kad abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamose finansinėse operacijose figūruoja tos pačios įmonės ir tos pačios banko sąskaitos, sutampa kai kurių abejose bylose tiriamų piniginių pervedimų atlikimo laikotarpiai bei kitos reikšmingos veiksmų ir aplinkybių teisėtumo vertinimui aplinkybės. (...)

Todėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras šias naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir nustatytos priimant prokuroro 2022 m. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvertino kaip paaiškėjusias esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kurios pagrindžia būtinybę byloje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, tęsti baudžiamąjį persekiojimą.

Konstatavus, jog byloje egzistuoja šis ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagrindas, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. rugpjūčio mėn. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo panaikintas ir šis ikiteisminis tyrimas atnaujintas“, – rašoma pranešime.

Apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą pranešta Europos prokuratūrai, kontroliuojančiai ikiteisminį tyrimą dėl labai didelės vertės turto pasisavinimo.

„Manome, kad Š Stepukonis, pasinaudodamas galimybe ir savo einamomis pareigomis, pasisavino per 27 mln. eurų. Tas tyrimas buvo atliekamas kitoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, organizuojamas Vilniaus apygardos prokuratūros, tačiau šių metų sausį buvo priimti sprendimai, kad ikiteisminis tyrimas buvo perduotas atlikti į FNTT. Jo organizavimą perėmė Europos prokuratūra“, – spaudos konferencijoje pridūrė FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas.

Nežino, kur yra Š. Stepukonis

FNTT direktorius Rolandas Kiškis informavo, kad jų vykdomas ikiteisminis tyrimas Š. Stepukonio galimai pasisavintų maždaug 30 mln. eurų yra labai didelės apimties.

„Apie pažangą esant informuosime, galbūt kas savaitę, gal kas dvi. (…) Tai aukščiausio prioriteto tyrimas, sudaryta grupė iš kelių FNTT padalinių pareigūnų, šiuo atveju jų daugiau negu 10. Kontaktuojant su užsienio partneriais, su tais pačiais kolegomis iš Estijos. Ikiteisminis tyrimas labai didelės apimties, jau išsiųsta 100-ai pranešimų apie galimas finansines operacijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daryti bet kokias išankstines išvadas nesurinkus informacijos yra neprofesionalu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė jis.

R. Kiškis nurodė, kad kur šiuo metu yra Š. Stepukonis pasakyti negali. „Dedame visas pastangas, kad atsirastų“, – sakė jis.

„Mes manome, kad sistema veikia tikrai gerai ir daugumoje atvejų vėliavėlės užsidega. Šiame etape didelių esminių trūkumų kas liečia sistemą nematome. Matome, ką reiktų taisyti kalbant apie reguliavimą, tai darome nuolatos, kas liečia įstatyminę bazę“, – pridūrė R. Kiškis.

FNTT vadovas spaudos konferencijoje teigė, kad jie dėl Š. Stepukonio buvo gavę vieną pranešimą iš UAB „Paysera LT“.

„Iš „Olympic Casino“ man atrodo nebuvome gavę“, – sakė jis.

„Apskritai per 7 metus 7 STR – tai yra vadinami pranešimai apie įtartinas operacijas“, – dar pridūrė R. Kiškis.

Jis neįvardijo, kokią pinigų sumą Š. Stepukonis galėjo pralošti kazino, taip pat nekomentavo, ar gali būti kitų būdų, kaip buvo pasisavinti pinigai.

„Olympic Casino“ turėjo užkardyti lošimą

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys, savo ruožtu, teigė, kad tarnyba šiuo metu tikrina, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų, „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus ne mažiau kaip 27 mln. eurų.

V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas buvo „galimai probleminis“ ir „Olympic Casino“ tyrėjo jį užkardyti.

„Atliekame tikrinimą, bet akivaizdu, ko neatliko, kas nereglamentuota – tai, kad buvo galimai probleminis lošimas, jeigu tokios sumos, jeigu pasitvirtins, kad jos tokios...“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė V. Daukšys.

Pasak jo, tarnyba 2021 ir 2023 metais yra išleidusi gaires, kuriomis turi vadovautis lošimų organizatoriai pastebėjus probleminį lošimą, tačiau jos yra tik rekomendacinio pobūdžio.

„Deja, jos rekomendacinio pobūdžio. Ten daug mechanizmų surašyta, ką turėtų atlikti lošimų organizatorius. Galimai, jeigu tokiomis sumomis lošė, jų pagrindu turėjo su tuo lošėju bendrauti ir užkardyti lošimą“, – sakė V. Daukšys.

„Viešojoje erdvėje „Olympic“ vadovas kalba, kad jie visų tvarkų laikėsi, tai mes irgi tą pasižiūrėsime“, – pridūrė tarnybos vadovas.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

2024 02 09 12:13
Spausdinti