BNSES įgaliotinis ir saugumo politikai Josepas Borrellis paskelbė naują 31 ES delegacijų vadovą. Tarp jų – tik šių metų kovą viceministro postą užėmęs Raimundas Karoblis.
„R. Karoblis paskirtas ES delegacijos Tadžikistane vadovu“, – trečiadienį pranešė Europos išorės veiksmų tarnyba.
Jau keletą savaičių Briuselyje sklandė gandai, kad buvusiam Lietuvos krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nemielas viceministro postas ir netrukus jis pereis dirbti į Europos išorės veiksmų tarnybą. Mat dar prieš tapdamas viceministru jis dalyvavo jos konkurse ir laimėjo.
Prieš tai patyręs diplomatas ir buvęs ministras buvo pakliuvęs į prezidento Gitano Nausėdos nemalonę. 2019 m. baigiantis kadencijai Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje kalbėta, kad R. Karobliui pažadėtas Lietuvos nuolatinio atstovo ES postas Briuselyje. Tačiau netikėtai prezidentas sustabdė šį skyrimą, nors net naujai atėję konservatoriai tam pritarė. G. Nausėdos argumentas: R. Karoblis, kaip ir buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, „turi atvėsti“. Neoficialiai kalbėta, jog tai prezidento kerštas už tai, kad, būdamas ministru, R. Karoblis nepritarė vienam prezidentūros siūlytam kandidatui į žvalgybos vienus iš vadovų.
Vėliau R. Karoblis net kelis kartus laimėjo atranką į Lietuvos nuolatinius atstovus ES, bet prezidentūra vis tiek blokavo jo kandidatūrą. Vis dėlto, kai Vyriausybė nutarė apžaisti prezidentūrą ir Lietuvos atstovu Briuselyje palikti laikinai einantį pareigas ambasadorių Simoną Šatūną, tada G. Nausėda įvardijo R. Karoblį kaip kandidatą, kuris esą jau „atvėso“. Bet tuomet buvęs ministras buvo pradėjęs ieškoti karjeros galimybių ES.
Vis dėlto S. Šatūnas irgi pavargo nuo Vyriausybės ir prezidentūros intrigų ir kovo mėnesį išėjo dirbti Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus kabineto vadovu. Galiausiai Lietuvos nuolatiniu atstovu ES buvo paskirtas iki tol buvęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, o į jo vietą – R. Karoblis.
Kovo 4 d. R. Karoblis savo feisbuko paskyroje apie tapimą viceministru rašė: „Reikia – suprantu – einu. Šiandien – jau antrą kartą – pradėjau vykdyti užsienio reikalų viceministro pareigas. Ministras Gabrielius Landsbergis pasakė: „Reikia.“
Sakoma, žmogus planuoja (ar neplanuoja), o Dievas juokiasi. Atrodė, kad jau prieš metus išmokau man duotą karčią pamoką, ir daugiau – jokių politinių ar politinio pasitikėjimo pozicijų. Tačiau dabar – kita situacija. Karas Ukrainoje ir pareiga – svarbiau. Nėra ką slėpti – ne visai supratau praėjusių metų užsienio politikos – skirtingų institucijų nesusikalbėjimo, žinomų antrojo pusmečio taktinių užsienio politikos sprendimų. Bet šiandien tai jau praėjęs etapas. Tikiuosi (ir matau), kad tarpusavio priešpriešos baigėsi ir tarp institucijų, politikų, visuomenės grupių. Vyksta viską naikinantis Rusijos karas prieš sesę Ukrainą, kalbos apie Rusijos grėsmę mums, Europai, visam pasauliui tapo realybe. Turime būti tokie pat vieningi kaip ir tada, kai kovojome už nepriklausomybę. Čia mūsų stiprybės pagrindas.“
