Savivaldybę užplūs dvigubai daugiau paramos gavėjų, sako Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius. Tai esą lems valdančiųjų sprendimas panaikinti PVM lengvatą šildymui. Mero teigimu, savivaldybė tokiems pokyčiams nėra pasiruošusi.

„Šiandien maždaug 11 tūkstančių Vilniečių gauna kompensacijas už šildymą, o po to, kai, paprastai šnekant, „valstiečiai“ įvedė mokestį miestiečiams, tokių paramos prašytojų bus apie 22 tūkstančius. Tam reikės ir papildomai beveik 1,5 mln. eurų, ir papildomai 17 etatų šiame (Socialinės paramos – BNS) centre“, – žurnalistams sakė meras. R.Šimašius prognozuoja, kad jau birželį Socialinės paramos centras sulauks paramos prašytojų antplūdžio tiek dėl panaikintos 9 proc. PVM lengvatos, tiek dėl to, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, anot mero, „visiškai neparuošusi nieko, kad tai vyktų sklandžiai“. Pasak mero, didžiausia problema kyla dėl pasenusios informacinės sistemos, kuri neleidžia pateikti dokumentų elektroniniu būdu, todėl paramos gavėjams tenka kreiptis į centrą fiziškai.

Didžiausia problema kyla dėl pasenusios informacinės sistemos, kuri neleidžia pateikti dokumentų elektroniniu būdu.

Valdančiosios koalicijos sprendimais piktinasi ir Kauno bei Klaipėdos merai Visvaldas Matijošaitis bei Vytautas Grubliauskas. Tuo metu Vilniaus vicemeras, socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas ir toliau žada siekti nuolatinės 9 proc. PVM lengvatos įteisinimo. „Mes, kaip ir žadėjome, registruosime nuolatinį 9 procentų PVM tarifą šildymui ir pamėginsime rasti sutarimą koalicijoje. Jeigu tokio sutarimo nerasime, gali būti, kad bus patvirtintas kažkoks kompromisinis tarifas, – teigė G.Paluckas. – Yra vienas pagrindinis principas: mes norime, kad žmonės įpirktų šildymą, o ne eitų prašyti kompensacijų“. Anot jo, tokį siūlymą koalicijos partneriams socialdemokratai teiks sulaukę premjero Sauliaus Skvernelio žadamo pateikti lengvatų ir mokesčių sistemos pertvarkos plano.

Nuogąstauja socialiniai darbuotojai

„Šiandien mes tikrai nerimaujame, kad jei išaugs besikreipiančiųjų skaičius, mes tikrai negebėsime sutvarkyti prašymų per tą terminą, kuris įteisintas įstatymu, t.y. per mėnesį. Tai reiškia, kad visų pirma, mes pažeisime įstatymą, o antra – žmonės negaus kompensacijų laiku, tai užsitęs ir žmogus kompensaciją galės pamatyti tik po kelių mėnesių“, – žurnalistams sakė Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.

Šiandien mes tikrai nerimaujame, kad jei išaugs besikreipiančiųjų skaičius, mes tikrai negebėsime sutvarkyti prašymų per tą terminą, kuris įteisintas įstatymu.

Anot jos, kol kas elektroninė sistema nėra sutvarkyta taip, kad kompensacijų prašytojų duomenis būtų galima peržiūrėti nuotoliniu būdu. I,Paberžienė sako, kad kreiptis dėl kompensacijų gali kiekvienas gyventojas, tačiau norint jas gauti, reikia atitikti ir daugiau kriterijų, ne tik tai, jog išlaidos šildymui viršytų 10 procentų: gyventojai turi dirbti arba būti registruoti darbo biržoje, jei asmenys neturi nuosavo būsto, o jį nuomojasi, jie turi pateikti Registrų centre registruotą nuomos sutartį. Kompensacijų dydis priklausys nuo būsto ploto, nuo šilumos išlaidų konkretų mėnesį, šildymo kainos ir kitų kriterijų.

Intervencija į savivaldybių sprendimus

Klaipėdos ir Kauno savivaldybių vadovai sako dar neskaičiavę, kiek papildomai išlaidų pareikalaus valdančiųjų sprendimai ar kiek išaugs kompensacijų prašytojų skaičius. Tačiau sako, kad savivaldybėms tai atsilieps neigiamai. V.Grubliauskas teigia neginčijantis paties sprendimo nuleisti kartelę, jog kompensacijas galėtų gauti 10 proc. pajamų šildymui išleidžiantys gyventojai, tačiau pasigenda valdančiųjų sprendimų numatant savivaldybėms papildomas lėšas. „Be papildomų lėšų iš savo biudžeto šis klausimas vargu bau ar išsispręs. Todėl, sakyčiau, būtų mažų mažiausia nekorektiška ir ne visiškai teisinga priiminėti bet kokius sprendimus Seime ar Vyriausybėje, kurie susiję su intervencija į savivaldybių biudžetus ir nenumatant tam kompensavimo mechanizmo“, – BNS praėjusią savaitę sakė jis.

Mūsų tai netenkina, nes jie, neperšokę per griovį jau sako „op“.

„Tai yra nesąmonė – negalima priimti taip sprendimų, turi daryti kitiems finansiniams metams, kad sugebėtum perskirstyti savo pajamas ir išlaidas“, –  BNS sakė V.Matijošaitis. – Keisti tokie planavimai. Negi jie neturi žmonių, kurie suvoktų, kas yra planavimas. Mūsų tai netenkina, nes jie, neperšokę per griovį jau sako „op“. Seimas praėjusią savaitę išplėtė kompensacijų gavėjų ratą – nuo birželio jas galės gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, sieks daugiau nei 10 proc. jų pajamų. Kartu nebelieka ir lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniu – jis nuo birželio 1 dienos sieks 21 procentą. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.