FotobankasBaltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie sankcijas Lietuvai ir Lenkijai kol kas ir yra tik grasinimai, jais greičiausiai siekiama sugriauti kaimyninių šalių vienybę reaguojant į įvykius Baltarusijoje, sako BNS kalbintas politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas.
„Turbūt dabar prasmingiau kalbėti apie tai kaip apie grasinimą, tai yra, galimybę, bet ne kaip apie realius sprendimus, nes kol kas tų sprendimų nėra ir gali būti, kad jis šitaip, visų pirma, nori sukelti diskusijas Lietuvoje ir kitose šalyse, tikėdamasis, kad ta vienybė, kurią Baltijos šalys ir Lenkija rodė dėl to, kas vyksta Baltarusijoje, ji pradės eižėti ir prasidės konkurencija dėl baltarusiškų krovinių gabenimo per savo uostus“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius R. Vilpišauskas.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka penktadienį pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, planuojančių imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus.
„Štai mes jiems dabar parodysime, kas yra sankcijos. Jeigu jie [lietuviai ir lenkai] dar į Kiniją ir Rusiją per mus baražavo, dabar skraidys arba per Baltijos jūrą, arba per Juodąją jūrą prekiauti su Rusija ir panašiai. Apie sankcijinius produktus [kuriems Rusiją yra paskelbusi embargą] – tegul net nesvajoja. Mes jiems parodysim, ką reiškia sankcijos“, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Ji pareiškė, kad Baltarusija atsisakys naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui, per kuriuos daugiausiai išvežama kalio druska ir naftos produktai.
Pasak R. Vilpišausko, tokios atsakomosios reakcijos turėtų neigiamą poveikį ekonomikai ir ypač tiems sektoriams, kurie tiesiogiai uždirba iš baltarusiškų prekių tranzito: uosto krovos, geležinkelio sektoriai.
„Dėl to turbūt tikimasi, kad verslas, tie, kas gali nukentėti nuo atsakomųjų Baltarusijos sankcijų, mėgins įtikinti užsienio politikos formuotojus švelninti savo toną Baltarusijos atžvilgiu ir galbūt mažiau remti protestuotojus“, – svarstė politologas.
Kirstų pačiai Baltarusijai
R. Vilpišausko teigimu, sankcijos būtų žalingos pačios Baltarusijos ekonomikai, be to, turint galvoje, kad prasta ekonomine padėtimi nepatenkinti ir šalies gyventojai – ir pačiam A. Lukašenkai.
Pasak jo, tai, kad yra nusistovėję tranzitiniai srautai per Lietuvą ar kitas šalis, yra paremta pirmiausia ekonominėmis priežastimis, o tai reiškia, kad šaliai perorientuoti šią situaciją papildomai kainuotų.
Ir nors sankcijos Baltarusijai ekonomiškai būtų nenaudingos, tai savaime nepaneigia galimybės, jog jos gali būti įvestos.
„Klausimas, kiek dabar jis yra pajėgus racionaliai pasverti galimas tokių priemonių pasekmes ir galbūt jam tolesni protestai atrodo didesnė blogybė, negu kad tokių priemonių potenciali žala Baltarusijos ekonomikai“, – svarstė R. Vilpišauskas.
Jis taip pat pastebėjo, jog Rusijos įvestos atsakomosios sankcijos į 2014 metų ES sankcijas, įvairių studijų duomenimis, taip pat pakenkė Rusijos ekonomikai – padidino kai kurių produktų kainas šalies rinkoje. Nepaisant to buvo įvestos dėl vidaus politikos priežasčių. Taigi, įmanoma, kad toks scenarijus kartotųsi ir Baltarusijoje, ypač jei tai A. Lukašenka manys, jog taip gali pagerinti savo padėtį.
Lietuva artimiausiu metu ketina taikyti sankcijas Minsko režimui – asmenims, prisidėjusiems prie rinkimų klastojimo, smurto prie taikius protestuotojus.
Sankcijų sąrašas bus tvirtinamas jį galutinai suderinus su Latvija ir Estija.
Įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams svarsto ir Europos Sąjunga, BNS diplomatinių šaltinių teigimu, sąraše, kurį planuojama tvirtinti rugsėjį, būtų maždaug dvidešimt asmenų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
