Lukas Balandis/BNSLietuva prisidėjo prie regioninio demaršo Prancūzijai, reaguojant į jos vadovo pareiškimus dėl saugumo garantijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai.
Tai antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mano žiniomis, taip, prisidėjo. (...) Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą nuolatiniams pasiūlymams derėtis su Maskva, suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė diplomatijos vadovas.
„Mūsų įsitikinimų, saugumo garantijų, pirmiausia, reikia Ukrainai“, – pridūrė jis.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, Baltijos šalys ir dar kelios Europos valstybės, nusivylusios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarais, išreiškė viešą nepritarimą ir pirmadienį oficialiai paaiškino savo poziciją Paryžiui.
Demaršą inicijavo Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Čekija.
Praėjusį šeštadienį duodamas interviu Prancūzijos kanalui TF1 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė besitikintis, kad pasibaigus kovoms Ukrainoje bus pasiektas susitarimas su Rusija, ir teigė, kad Maskvai reikės „savo saugumo garantijų“.
Tai sukėlė naują susirūpinimą Kyjive, kad Prancūzijos lyderis vėl siekia subalansuoti savo paramą Ukrainos karo pastangoms su diplomatiniu ryšiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vis dėlto vėliau Eliziejaus laukai patikslino, kad šalies lyderio žodžiai buvo „ištraukti iš konteksto“, o E. Macronas pakartojo savo seniai išsakytą nuomonę, kad konfliktui užbaigti reikia derybų būdu pasiekto susitarimo.
Kalbėdamas apie saugumo garantijas Ukrainai, G. Landsbergis teigė, kad jos iš esmės susijusios su Ukrainos potencialia naryste NATO.
„Lietuva stipriai pasisako, kad saugumo garantijas ilgainiui suteiktų NATO. Kitaip tariant, kad ji turi teisę tapti NATO nare ir turėti tokias pačias saugumo garantijas, kurias turi Lietuva“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, Europos saugumo architektūra turi prasidėti nuo Ukrainos „įtraukiant ją, apginant ją ir vėliau ginantis kartu su ja“, o ne nuo agresorės Rusijos.
„Neturiu jokios kitos idėjos“, – sakė G. Landsbergis.
Jis antrino Kyjivui, kad su Rusija bus galima derėtis, kai ji kapituliuos, atlygins žalą, o kaltieji bus patraukti atsakomybėn.
