Konstituciniam teismui nusprendus, kad dviguba pilietybė gali būti įteisinta tik pakeitus konstituciją, prabilta apie referendumą šiai nuostatai keisti.  Seimo pirmininko nuomone, toks referendumas gali būti rengiamas kartu su Prezidento rinkimais.

„Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, taip ir bus daroma“, - BNS sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė. „Tikėtina, kad referendumas bus inicijuojamas kartu su 2019 metais vyksiančiais prezidento rinkimais, nes šie rinkimai sulaukia didžiausio rinkėjų aktyvumo“, - teigė ji. Pagal Konstituciją, referendumą gali paskelbti Seimas arba surinkus 300 tūkstančių piliečių. Prezidento rinkimai vyks 2019 metų gegužę. Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad įstatymu negalima numatyti teisės turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Tokia nuostata gali būti įtvirtinta tik referendume pakeitus Konstituciją. Įstatymas numato, kad nuostatą dėl dvigubos pilietybės galima keisti referendumu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Toks reikalavimas taikomas visam pirmajam Konstitucijos skirsniui.

Nori mažinti slenkstį

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis sako, kad ją nuvylė Konstitucinio Teismo sprendimas dėl dvigubos pilietybės, tuo pačiu ji ragina mobilizuotis rengiant referendumą. „Esu labai nusivylusi, ką padarysi, dabar reikės mobilizuoti, žiūrėti, ką Seimas ir Vyriausybė galės padaryti, reikės labai rimtai ruoštis referendumui. Pasaulio lietuvių bendruomenė pati viena to padaryti negali, čia turi Seimas padaryti, turi būti įsteigtos įstaigos, kas visa tai organizuos, atitinkami finansai“, – žurnalistas sakė Konstitucinio Teismo sprendimą išklausiusi V. Bandis. Konstitucijos 12 straipsnis, kuriame įrašytas draudimas išskyrus retas išimtis turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, gali būti keičiamas tik referendumu. Norint pakeisti minimą Konstitucijos straipsnį, reikia, kad už Konstitucijos pakeitimą balsuotų daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių šalies piliečių. Pasaulio lietuviai baiminasi, kad tokiomis griežtomis sąlygomis referendumas neįvyktų, tad reikėtų nustatyti, kad referendumas vyktų daugiau nei vieną dieną, pageidauja tam tikslui įteisinti internetinį balsavimą. „Mes labai norėtume, kad būtų įdiegtas internetinis balsavimas tam tikslui tiktai, taip pat gal būtų galima pakeisti Referendumo įstatymą, bet labai gaila, kad taip išėjo. Pirma turi būti labai gerai suorganizuota, turi būti finansai skirti, ir čia Lietuvoj visa tauta įsijungusi į tai, taip pat ir užsienyje“, – sakė PLB atstovė. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę sakė, kad jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.

Siūlo lengvatas

Seimui Konstituciniame Teisme atstovavęs konservatoriaus Žygimantas Pavilionis sako, kad keičiant Konstituciją dvigubą pilietybę reikėtų siūlyti suteikti į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Parlamentaras tai sakė po teismo sprendimo, kad įstatymu tokia nuostata negali būti įvesta – tam reikalingos Konstitucijos pataisos per referendumą. „Teismas pasakė, kad politikų atsakomybė apsispręsti šiuo klausimu, ir politikai Seime turės apsispręsti ir įtvirtinti aiškiai balsuodami, kad būtent transatlantinis kriterijus ar geopolitinė orientacija, kaip buvo pasakyta KT išaiškinime, ir yra tas kelias, kuriuo mes turime eiti“, – išklausęs KT sprendimą žurnalistams sakė Ž. Pavilionis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.