BNSSeime antradienį registruotas naujas projektas dėl nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija pratęsimo daugiau kaip mėnesiui – jame nebeliko siūlymo tokią padėtį įvesti pasienyje su Lenkija.
Nutarimo projekte numatyta iki sausio 15 dienos visame pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir penkis kilometrus į valstybės gilumą nuo pasienio ruožo, t. y. iš viso dešimties kilometrų ruože, įvesti nepaprastąją padėtį.
Taip pat tokia padėtis būtų įvedama ir užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietose.
Vyriausybės teikime buvo siūlyta pasienyje su Baltarusija nepaprastąją padėtį pratęsti, o pasienyje su Lenkija – tokią padėtį įvesti.
Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas BNS sakė, kad siūlymo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija atsisakyta, nes tam prieštaravo dalis Seimo narių, o tokiam sprendimui norima kuo didesnio konsensuso.
„Po Vyriausybės neformalių dialogų su parlamentu, norisi šiam sprendimui kuo didesnio sutelktumo, opozicijos palaikymo, iš visų frakcijų. Kadangi kilo klausimų dėl Lenkijos, nuspręsta eiti sutarimo keliu, kad mažiau kiltų opozicijai klausimų“, – BNS sakė P. Saudargas.
Anot jo, dalis parlamentarų nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje su Lenkija prieštaravo, kėlė klausimus, tad „nuspręsta likti su padėtimi, kuri yra“.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija buvo įvesta iki gruodžio 9 dienos.
Nutarimu buvo siūlyta palikti iki šiol buvusius ribojimus patekti asmenims į minėtą dešimties kilometrų zoną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, išskyrus kai kurias išimtis, rengti čia susirinkimus. Tačiau toks draudimas būtų negaliojęs pasienyje su Lenkija.
Taip pat siekiama praplėsti ir nepaprastųjų priemonių naudojimą – atgrasančius veiksmus, psichinę prievartą, o kritiniu atveju, jei aktyviais veiksmais ar turimais daiktais asmenys kelia pavojų pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei – ir „proporcingą fizinę prievartą“.
Papildomai numatoma, kad šiuos veiksmus būtų galima taikyti ne tik kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, t. y., pasienio kontrolės punktuose.
Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad taip siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.
VRM siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį argumentuoja nenuslopusia įtampa dėl migrantų krizės. Jos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti susikaupę nuo 7 iki 15 tūkst. migrantų.
Nepaprastoji padėtis pasienyje buvo įvesta lapkričio 10 dieną.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Seimo pirmininkė: nepaprastoji padėtis pasienyje su Lenkija nėra būtina
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Lenkija nėra būtina, todėl nuspręsta apsiriboti tokį režimą pratęsiant pasienyje su Baltarusija, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas „įsiklausant į frakcijų pasiūlymus, vertinant tai, kad šiame etape tai nėra būtina nuostata, kuri esant reikalui bus koreguojama“.
Parlamento vadovė patvirtino, jog nutarimo projekto korekcijos suderintos su pirminį siūlymą pateikusia Vyriausybe. Vyriausybės teikime buvo siūlyta pasienyje su Baltarusija nepaprastąją padėtį pratęsti iki sausio 15 dienos, o pasienyje su Lenkija – tokią padėtį įvesti.
„Be abejo, (su Vyriausybe) derinta, šie klausimai nuolat derinami. Manau, tai yra pakankamai geras kompromisinis sprendimas, juo labiau, kad kai kurių ribojimų, kurie buvo pirmame projekte, neliko, yra kai kurių sugriežtinimų, kur jų reikia. Tai yra subalansuotas tekstas ir viliuosi, kad šiandien Seimo nariai pritars“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
