UnianPrancūzijos mesta korta dėl NATO šalių įsitraukimo į karą Ukrainoje ima kurti konkrečių pasiūlymų atgarsius Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė, po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu žurnalistams teigė, kad Lietuvos kariai instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečius ir Ukrainos teritorijoje.
Kol kas tokios mokamosios misijos buvo vykdomos už Ukrainos teritorijos ribų. „Mokome karius, tarkime, Lietuvoje ar kitose valstybėse. Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? – klausė premjerė ir iškart pateikė atsakymą: – Su tinkama oro gynyba, manau, tikrai tas rizikas galima suvaldyti.“
Tai yra tik vienas iš galimų scenarijų, kaip neabejingos šalys galėtų prisidėti prie Ukrainos gynybos. „Pagalbos formų ar kažkokių įsitraukimo būdų, matyt, yra įvairių,“ – sakė premjerė. Tačiau jos manymu, svarbiausia yra tai, kad valstybės, kalbėdamos apie paramą Ukrainai, nustotų laikytis „raudonųjų linijų“ politikos, kuri priešui suteikia daugiau galios planuojant savo žingsnius ir bandant Vakarų kantrybę kas antrą dieną mosikuojant „branduoline šaške“. „Akivaizdu, kad mes negalime būti atversta knyga, kuri tiesiog guli ant stalo, kad V. Putinas tiesiog galėtų tą knygą paskaityti ir viską žinoti, ką mes darysime“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi, ji kelia klausimus, kodėl E. Macrono paskatinta diskusija tapo interpretacijomis apie karių siuntimą į Ukrainos frontą.
„Man atrodo, kad buvo patogu tą diskusiją nuvesti į interpretaciją, kad prezidentas E. Macronas siūlo siųsti combat ready troops (liet. kovai pasirengusius karius) – žmones, kurie yra kariai, parengti kariauti fronte. Kai tuo tarpu pati diskusija yra apie įvairiausius dalykus“, – kalbėjo politikė.
„Ukraina turi žmonių, kurie yra pasirengę ginti šalį, ir pagrindinė problema yra, kad žmonės turi turėti priemones, kuriomis galėtų ginti šalį“, – apibendrino Vyriausybės vadovė.
