ScanpixKovo 14 d. Vokietijos karo pramonės koncernas „Rheinmetall“ patvirtino savo ketinimus Lietuvoje statyti artilerijos amunicijos gamyklą. Informacijos apie tai, kaip atrodys ši gamykla ir kokie bus gamybiniai pajėgumai, nėra – Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos koncerno diskusijos kol kas vyksta už uždarų durų. Ko galime tikėtis iš Vokietijos karo pramonės milžino?
Vokietijos koncernas turi aiškų tikslą – iki 2025 m. pasiekti 700 tūkst. artilerijos sviedinių gamybos per metus tempą. Rusija per metus gali pagaminti 3 mln., o Europos gamybos pajėgumai šių metų pradžioje buvo tris kartus mažesni – 1 mln. sviedinių per metus. Todėl „Rheinmetall“ koncerno, kuris yra vienas pagrindinių šaudmenų tiekėjų Ukrainai, plėtra turėtų smarkiai prisidėti prie Europos gynybos pramonės skatinimo.
Kiek naujoji gamykla Lietuvoje turėtų prisidėti prie bendrų ginkluotės gamybos pajėgumų augimo – dar neaišku. Po „Rheinmetall“ pareiškimo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad kol kas sprendžiami „techninio lygio“ klausimai, kurių aptarimas gali užtrukti mažiausiai iki Velykų. Tačiau pažvelkime į ankstesnius „Rheinmetall“ pareiškimus, kurie išties yra iškalbingi.
Šių metų vasarį pasirodė informacija, kad bendrovė pradės statyti naują šaudmenų gamyklą Žemutinėje Saksonijoje. Ši gamykla turėtų būti pastatyta per rekordiškai trumpą laiką – iki 2025 m., o per metus ji turėtų pagaminti apie 200 tūkst. sviedinių. Tą patį vasarį koncernas paskelbė apie dar vieną planuojamą gamyklą Ukrainoje. Jokios kitos informacijos nepateikta, išskyrus tai, kad joje bus galima pagaminti „šešiaženklį skaičių“ 155 mm artilerijos sviedinių per metus.
