Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 20 d.


SAVIVALDOS RINKIMAI
Rinkimai Alytuje: miesto „influenceris“ N. Cesiulis palieka mažai šansų varžovams
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS
Savivaldos rinkimai Alytuje.

Artėjančių savivaldos rinkimų kampanija Alytuje aiškiai matoma ne tik žiniasklaidoje ar rinkėjų pašto dėžutėse, bet ir plika akimi centrinėje aikštėje, kur stovi savivaldybės pastatas.

Aikštėje ir jos prieigose galima pamatyti praktiškai visų devynių kandidatų į Alytaus merus lauko reklamas. Čia vos keliasdešimties metrų atstumu viena nuo kitos įsikūrusios ir jų rinkiminės būstinės.

Apsisprendusieji mesti iššūkį dabartiniam miesto vadovui Nerijui Cesiuliui ir padėti tašką socialdemokratų bei konservatorių valdžiai Alytuje nevengia išeiti į lauką tiesiogiai pabendrauti su rinkėjais, o kovodami dėl jų dėmesio dažnai susitinka ir patys kandidatai.

Visgi „influenceriu“ po 2019 metų gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ viešojoje erdvėje pakrikštytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis būsimuose savivaldos rinkimuose nepalieka daug galimybių savo varžovams.

Tačiau šie tikisi, kad kandidatų gausa ir valdančiųjų klaidos padės užsitikrinti bent kovą antrajame ture ir planuoja bendrai remti mero oponentą.

„Balsuosiu toliau už Nerijų“

Dauguma aikštėje sutiktų alytiškių žada rinkimuose palaikyti dabartinį merą.

58-ių mokytoja Regina Rinkevičienė N. Cesiulį sako vertinanti kaip „jauną ir perspektyvų“ politiką, kuriam nemato alternatyvos.

„Kol kas įvertinus, kas kandidatuoja, nėra iš ko daugiau rinktis. O dėl partijos, nežinau, žiūriu į jį kaip į žmogų, partija nėra svarbu“, – teigia ji.

„Balsuosiu toliau už Nerijų. Manau, miestas visai gražėja, atrodo, visi reikalai vyksta normaliai, jis neturi to „sovietinio“ prieskonio, kaip kai kurie kiti kandidatai“, – tvirtina tris mažamečius auginanti 32-ejų pardavimų vadybininkė Rasuolė Žilinskienė.

„Ir pas daktarus greit papuolam, ir darželiuose vietą turime, jis pigiai kainuoja, neturiu nusiskundimų“, – priduria ji.

Prieš trejus metus į Alytų iš Kauno persikėlęs dabar 35-erių Kazimieras Enčeris sako nespėjęs įsigilinti į visas miesto problemas, tačiau net ir per trumpą laiką pastebėjęs teigiamų pokyčių Alytuje.

„Kalbant apie viešąsias erdves, apie laisvalaikio infrastruktūrą tiems patiems vaikams – yra išvystyti takai, žaidimui, užimtumui skirtos erdvės, tai skirtumas per trejus metus yra didelis. Jei reikėtų daryti sprendimą šiandien, būčiau už dabartinį merą“, – sako vyras.

Visgi nesutikę būti viešai įvardinti praeiviai reiškė ir nepasitenkinimą miesto valdymu bei tvarkymu.

Opozicijos atstovai BNS rinkėjų atsargumą aiškina tuo, jog sąlyginai nedideliame mieste vieša kritika gali atsisukti prieš pačius gyventojus, nes nemažai jų dirba valdiškose įstaigose ir tiesiogiai ar netiesiogiai yra priklausomi nuo valdžios sprendimų.

Darbo dieną sutiktas 83-ejų alytiškis pensininkas Juozas Mažeika pastaruoju metu retai beišeina pasivaikščioti į miestą. Apžiūrėjęs kandidatų plakatus, jis tvirtina matantis daug veidų, tačiau už kuriuos balsuoti, apsispręs prieš pat rinkimus.

Vis dėlto senjoras turi tvirtą nuomonę, kam savo balso tikrai neatiduos.

„Kai žiūriu per žinias – konservatoriai „apsidergę“ kaip reikiant. Čia valdo ir konservatoriai. Ne, jie man išmesti visi“, – sako J. Mažeika.

Nors remia valdžią, pedagogė R. Rinkevičienė teigia besitikinti didesnio dėmesio atokiau nuo centro esančioms miesto erdvėms, iki šiol nesutvarkytiems šaligatviams ar automobilių stovėjimo vietoms.

Alytiškiai neviešai taip pat priekaištauja valdžiai dėl per menko sporto finansavimo, ypač skaudžiai kai kurie vertina būsimą krepšinio klubo „Wolves“ persikėlimą į Vilnių.

„Feisbuko“ fenomenas

Alytus daugelį metų buvo socialdemokratų bastionas, tačiau 2015 metais įvedus tiesioginius merų rinkimus ir leidus kandidatuoti visuomeniniams rinkimų komitetams, pergalę tada šventė buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius ir jo komitetas „Alytaus piliečiai“.

2019-aisiais socialdemokratai su N. Cesiuliu po antrojo turo grįžo į valdžią ir suformavo trapų koalicijos branduolį su ideologiniais oponentais konservatoriais bei persiviliotais keliais kitų politinių jėgų atstovais.

Priimant sprendimus šiuo metu jie kliaunasi formaliai daugumoje esančios per kadenciją aptrupėjusios buvusio krepšininko Tomo Pačėso frakcijos „Už Alytų“ parama.

Paramos sprendimams N. Cesiulis ieško ne tik savivaldybės taryboje, bet ir feisbuke, kur jį stebi 42 tūkst. vartotojų. Jis yra antras labiausiai sekamas meras Lietuvoje po Vilniaus vadovo Remigijaus Šimašiaus.

N. Cesiulio laikysena tarnyboms gesinant gaisrą „Ekologistikoje“ leido jam užsiauginti populiarumą gal netgi labiau, nei nuveikti darbai, teigia stebėtojai.

Erikas Ovčarenko/BNS
N. Cesiulis.

Įrašai mero paskyroje šia tema sulaukdavo ir daugiau nei 20 tūkst. „patiktukų“.

„Kiek mačiau jo komunikaciją, jis pakankama atvirai kalba, stengiasi bendrauti pakankamai paprastais žodžiais. Žmonėms tai patinka, jis tikrai turi tą pranašumą ir jį išlaikė, jis sugebėjo gautą dėmesį konvertuoti į socialinius tinklus ir jį išnaudoti“, – sako komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas.

Jis neabejoja, politikų populiarumas socialiniuose tinkluose turi įtakos ir rinkimuose, ypač, jei kiti kandidatai, net ir turintys gerų idėjų, yra mažiau žinomi.

„Politikoje yra paprastas klausimas: o kas yra kiti kandidatai? Atsakymas į šį klausimą ir nulems rinkimų baigtį. (...) Jei žmogus vieną žino, o kitų – ne, tai kaip jie gali laimėti?“ – kalbėjo ryšių su visuomene agentūros „Winning“ vadovas.

Partinės ideologijos nesvarbios

Pats N. Cesiulis sako, kad per kadenciją savivaldybei teko išgyventi ne tik gaisrą, bet ir valdyti dar keturias krizes – koronaviruso pandemiją, neteisėtų migrantų bangą iš Baltarusijos, pabėgėlių iš Ukrainos prasidėjus karui antplūdį bei energetikos kainų šuolį.

„Tos penkios krizės, kurios mus pasiekė, pakankamai užgrūdino. Ši kadencija – tikrai neeilinė, lyginant su ankstesnėmis“, – sako kandidatas vadovauti Alytui antrą kartą.

Vis dėlto abu rinkimuose konkuruojantys valdančiųjų kandidatai teigia vengiantys nepagrįstos kritikos vienas kitam bei sako, kad ir po rinkimų tikisi dirbti kartu.

„Mes tokiu principu dirbome dėl to, kad buvo marga taryba. O savivaldybėje vertybinių klausimų yra mažiau – gal kažkokios kompensacijos, gal, pavyzdžiui, paminklas partizanams, kurį pastatėme (...), bet daugiau tai yra ūkiniai klausimai“, – sako konservatorių kandidatas į merus Andrius Jučas, taip pat vedantis partijos sąrašą į savivaldybės tarybą.

„Rajono lygmenyje partijų nėra, yra žmonės. Atrodo, socialdemokratai su konservatoriais, kairė ir dešinė, visiškai nesisieja. Bet mes randame sąsajų, randu ne politines, o žmogiškąsias sąsajas, kurie nori čia kažką keisti“, – antrina N. Cesiulis.

Intriga – ar bus antrasis turas

Dauguma rinkimų dalyvių neabejoja, kad didžiausią palaikymą rinkimuose turės meras ir socialdemokratai. Didžiausia intriga išlieka dėl to, ar juose prireiks antrojo turo.

Nors gyventojų apklausų Alytuje nebuvo vykdoma, vietos politikai ir žurnalistai bei visuomenininkai sutaria, kad kelti iššūkių rinkimuose socdemų merui gali Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatas Robertas Šarknickas ir konservatorius A. Jučas.

Protesto ar neapsisprendusiųjų balsų gali sulaukti ir opozicinėje mišrioje tarybos narių grupėje dirbantys Laura Radzevičiūtė, keliama Lietuvos regionų partijos, ir prieš metus įsteigtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Valerijus Vencius.

Rinkimuose šįkart su partija „Laisvė ir teisingumas“ dalyvauja ir buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla, Darbo partijos atstovas Deividas Grigaravičius, Liberalų sąjūdis kelia Antano Kalinausko, komitetas „Už Alytų“ – Daliaus Sinkevičiaus kandidatūrą.

Erikas Ovčarenko/BNS
Rinkimų reklama Alytuje.

Pats N. Cesiulis BNS taip pat sako pagrindiniais konkurentais matantis R. Šarknicką ir J. Jučą bei tvirtina nesantis užtikrintas dėl triumfo jau pirmajame ture.

„Kadangi yra devyni kandidatai, 2, 3, 5, 7 procentai – kiekvienas kandidatas kažkiek gaus, nes jis turi savo partiją, liniją, palaikymą. Kad būsiu meras, tikiu, o ar iš pirmo turo (...), pažiūrėsime“, – sako jis.

Kandidatai esminiais tikslais įvardija investicijų, o kartu – ir darbo vietų didinimą, darbo jėgos pritraukimą į pastaraisiais dešimtmečiais mažėjusį miestą, išsiskiria tik jų siūlomos priemonės.

Daugelis žada aktyviau imtis švietimo stiprinimo, eilių gydymo įstaigose mažinimo, spręsti problemas dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo, užtikrinti didesnį gyventojų įsitraukimą svarstant miesto klausimus.

Kritika dėl netesėtų pažadų, veiksmų prieš žiniasklaidą

Oponentai merui primena ir netesėtą pažadą degalinių tinklą valdančiai bendrovei „Stateta“ atlyginti gaisro „Ekologistikoje“ metu sunkiosios technikos padarytus nuostolius ir vėliau kilusius teisminius ginčus. Meras sako, kad bendrovė, leidusi naudotis savo aikštele, tiesiog pareikalavo per daug.

„Įmonė užsimanė ne atstatymo, o visko naujo, perklojimo, ir net ten, kur net negalėjo įvažiuoti fūra, paprašė atsakyti už viską. Mes visus kitus įsipareigojimus visoms įmonėms dėl prastovų, dėl kitų dalykų, sumokėjome šimtu procentų, atsiskaitėme su šimtu įmonių. Jei vienai įmonei nepavyko – na, gyvenime taip yra, valstybė pasakė: neduosime, nes tai nepriklauso. Tada prasidėjo teismai su savivaldybe“, – aiškina jis.

Opozicija vieningai priekaištauja ir dėl radijo stoties „FM99“ iškėlimo iš buvusio teatro patalpų, kuomet paskelbus nuomos konkursą radijas turėjo vietą užleisti tuometinio socialdemokrato Antano Jodaugos sporto klubui „Atlanta gym“, vadindami tai susidorojimu su merui nepalankia žiniasklaida.

Klubas po kilusių ginčų čia taip ir neįsikūrė, o savivaldybė šiuo metu vėl siekia išnuomoti patalpas miesto centre.

„Radijo stotis prie visų valdžių garsindavo blogus ir gerus darbus. Matyt, vietinei valdžiai nepatiko, kad randama korupcinių apraiškų, ypatingai, uždarų konkursų“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatas mero rinkimuose R. Šarknickas, pats dirbęs šiame pastate, kai čia veikė teatras.

A. Jučas pripažįsta, kad „tokie dalykai nepuošia miesto“, bet kartu tvirtina, kad teisiškai konkursą savivaldybė turėjo skelbti. Jis tai sieja ir su politine konkurencija, kadangi radijo stotį valdo su buvusiu komitetu „Alytaus piliečiai“ susijęs verslininkas.

N. Cesiulis sako, kad patalpų nuomos konkursą lygiai kaip ir kitoms savivaldybėms teko paskelbti dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų, jis vyko skaidriai, o jį laimėjęs didžiausią kainą pasiūlęs A. Jodauga „turi spalvinga reputaciją ir yra išmestas iš partijos“. Savivaldybė, anot mero, negalėjo numatyti, kad laimėjusi įmonė atsisakys perimti patalpas.

„Konkurse oficialiame laimėjo didžiausia už nuomą pasiūlyta kaina. Mes būtumėme neteisūs, jei būtumėme davę patalpas įmonei, kuri pasiūlė pigiau, tuomet tai būtų korupciniai veiksmai“, – tvirtina N. Cesiulis.

Mero pirmenybė – investicijoms, keliams

N. Cesiulis savo ir partijos prioritetu mato kelių Alytus-Kaunas ir Alytus-Lazdijai tvarkymą toliau kalbantis su centrine valdžia, taip pat užsipildžius pramonės parkui rasti vietą mieste naujiems investuotojams. Viena tokių – merdintis Alytaus aerodromas miesto centre, nors jo uždarymui ir priešinasi dalis alytiškių bei politiniai oponentai, ragindami kaip tik plėsti aviaciją.

Erikas Ovčarenko/BNS
Alytaus aerodromas.

N. Cesiulis sako, kad Alytui nebėra prasmės šioje vietoje turėti aerodromą, kur gali leistis tik pramoginiai lėktuvai, o dirba iki 10 žmonių.

Anot jo, apie 100 mln. biudžetą per metus surenkantis miestas lėšų aerodromo tvarkymui neturi, o investuotojų ar valstybės pagalbos taip pat neatsiranda, tad svarstoma čia įkurti laisvąją ekonominę zoną.

„Lėktuvų nėra daug, nusileidimų nėra daug, teritorija pusiau apžėlė mišku, o investicijos per 30 metų buvo iki 30 tūkstančių eurų. Puikiai suprantame, kad norint investuoti į aerodromą, reikėtų apie dvidešimt kelių milijonų, šiuo metu, išaugus kainoms, reikėtų apie 30 milijonų eurų“, – teigia N. Cesiulis.

Meras taip pat užsimena apie du naujus investuotojus – Ukrainos įmones, kaip žadama, sukursiančias apie 400 darbo vietų. Jis sako, kad tai bus ir parama čia pritampančiai per 700 ukrainiečių bendruomenei.

N. Cesiulis tikina, kad kol kas nebus skubama su planais statyti naują dengtą futbolo maniežą. Anot jo, mieste yra senasis maniežas, olimpinis baseinas, arena, stadionas, o naujam sporto objektui teks palaukti, nes, lyginant su ankstesniais skaičiavimais, maniežo kaina nuo 7 mln. išaugo iki galimų 13 mln. eurų.

Meras tvirtina, kad stovėjimo vietų skaičius daugiabučių kiemuose didinamas gyventojų ir savivaldybės lėšomis, pastaroji padengia 60 proc. tokių projektų išlaidų, taip pat tikimasi per ateinančią kadenciją papildomų stovėjimo vietų įrengti dar penkiose gatvėse, savivaldybės sklypuose. Vis dėlto Alytuje jis nežada įvesti mokesčio už automobilių statymą.

„Gyventojai tam nepritaria. Jei rasime sprendinių, kaip parkuoti nemokamai, tai kol kas ieškosime variantų, kad ir būtų nemokamai“, – tikina jis.

Politikas žada, kad jį išrinkus būtų „kalbamasi su krepšinio entuziastais“ dėl naujo krepšinio klubo kūrimo į Vilnių išsikėlus „Wolves“.

Konservatorių pažadas: Alytus – nuotolinio darbo sostinė

A. Jučas iš esmės kelia panašias problemas, kaip ir koalicijos partneriai – žada spartinti stovėjimo vietų automobiliams įrengimą gatvėse, įvykdyti aerodromo konversiją pritaikant ją „netaršių verslų ar paslaugų centrų“ kūrimuisi, žadant ir mokestines lengvatas.

Didžiausią verslo dilemą dėl trūkstamos darbo jėgos jis prilygina „vištos ir kiaušinio“ pirmumo klausimui, sakydamas, kad atsiradus įmonėms, kurtųsi ir žmonės, o padarius miestą patrauklesniu, čia galėtų keltis ir galintieji dirbti nuotoliniu būdu.

Erikas Ovčarenko/BNS
A. Jučas.

„Ko išmokė kovidas – nebūtina visiems keltis į Vilnių ar Kauną, kai daug nuotolinio darbo, ypač visokie paslaugų centrai. Alytus visai galėtų tapti nuotolinio darbo sostine, kur turi puikų kontaktą, privažiavimą su Vilniumi – apie valanda dvidešimt minčių, Kaunas – iki valandos, kurortas Druskininkai – iki valandos. Švietimo įstaigos priima visus vaikus, kokybė gera (...), gaunate išsilavinimą, turime kirpyklas, servisus – viską, ką turi didieji miestai, ir tai, ko jie neturi – laiką sau“, – kalba A. Jučas.

Priešingai, nei meras, jis žada dėti pastangas, jog mieste atsirastų naujas maniežas, taip pat sako, kad iki šiol pernelyg didelis dėmesys skirtas krepšiniui, „nuskriaudžiant“ kitas sporto šakas.

Konservatoriaus teigimu, naujajame biudžete joms, o ypač futbolui, bus didesnis dėmesys, o bendras sporto finansavimas kaip ir anksčiau sieks 400-450 tūkst. eurų.

Alytus yra bene vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriam taip ir nepavyko įgyvendinti švietimo tinklo pertvarkos. Tai pripažįsta ir abu į merus kandidatuojantieji valdančiųjų atstovai.

A. Jučas kelia klausimą, ar visi švietimo įstaigų pastatai turi būti naudojami, ir žada tartis dėl pertvarkos, nors „sprendimai yra labai nepopuliarūs“.

„Bet politikus renka ne tam, kad šypsotųsi ir karpytų juosteles – aš nebėgu nuo tų klausimų“, – tvirtina jis.

Meras savo ruožtu tikina, kad taryba kadencijos pradžioje ėmėsi permainų, bet panaikinusi tik vieną suaugusių ir jaunimo mokyklą stabtelėjo, nes buvo per silpna.

„Stiprius dalykus reikia padaryti stipriems žmonėms“, – pripažįsta N. Cesiulis.

Šiuo metu savivaldybėje rengiamasi rudenį startuosiančiai Tūkstantmečio mokyklų programai, kuri leis gauti paramą švietimo kokybės gerinimui tik griežtai laikantis moksleivių skaičiaus ir kitų taisyklių, bet meras tikisi, kad įstaigų uždaryti nereikės, sulaukus mokinių srauto Alytaus iš rajono.

R. Šarknickas: stebuklų nebus, reikia stabilumo

R. Šarknickas yra vienintelis į merus Alytuje kandidatuojantis Seimo narys. Jis pats sako, jog rinkėjų neišduoda, nes į Seimą buvo išrinktas pagal sąrašą, o ne vienmandatėje apygardoje.

Jei būtų išrinktas, jis žada atlikti buvusių savivaldybės projektų auditus, ir, tik jei nebus rasta neskaidrumo apraiškų, juos tęsti, siekti bendradarbiavimo su visomis į tarybą pateksiančiomis politinėmis jėgomis.

„Manau, kad dauguma kandidatų visiškai kažko kitaip, kažkokių stebuklų nedarys. Tiesiog pagrindinis dalykas – išlaikyti stabilumą, kalbant apie elektros energijos kainas, didesnį nepriklausomumą skirti savivaldybės pastatams, kad įdiegtumėme saulės modulius, reguliuoti kainų šuolius, kad būtų mažesni mokesčiai už šiukšles“, – vardija R. Šarknickas.

Erikas Ovčarenko/BNS
R. Šarknickas.

Politikas vis dėlto įvardintoms problemoms siūlo sprendimus, kurie priklauso ne nuo savivaldybės, o nuo centrinės valdžios. Pavyzdžiui, kad sprendžiant gyventojų ir kartu savivaldybės pajamų mažėjimo problemą Alytaus miestas ir rajonas taptų viena žiedine savivaldybe, iki 300 eurų per mėnesį būtų didinami vaiko pinigai ir tai taptų paskata gimstamumui.

Be kita ko, kandidatas teigia, jog ruošiantis rinkimams jam nebuvo leista pasisakyti Sausio 13-osios renginyje Alytaus aikštėje ir tai vadina politiniu kerštu už išėjimą iš valdančiosios koalicijos: „Tai iš vėžių išmušė visų partijų politikus. Nes prie visų net ir skandalingų merų nė vienas nedraudė (...) tarti žodžio Seimo nariams. Tai sieju su rinkimais“.

R. Šarknickas tiki, kad antrojo turo mero rinkimuose prireiks, o ar jis pats pateks į kitą rinkimų etapą, nėra taip svarbu – svarbiausia, kad į jį „išeitų sąžiningesni balsai“.

„Iš dabartinės situacijos, kiek girdžiu, kalba tik meras, bet ne žmonės. Jei buvo tokia galimybė iš pirmo turo išeiti į merus po gaisro, tai tikrai buvo, būtų nušlavęs. Bet kadangi įvyko neskaidrių konkursų, ir susidorojimas su radiju, ir su verslininkais, tai panašėja, kad gal ir nedaug pritrūks, bet gali prireikti antro turo“, – tvirtina politikas.

Oponentai žada telkti pajėgas antrame ture

Mišrioje tarybos narių grupėje dirbantys L. Radzevičiūtė ir V. Vencius taip pat žada skaidresnį sprendimų priėmimą, atviresnes diskusijas su politiniais bendražygiais ir oponentais strateginiuose sprendimuose, o pagrindinį dėmesį jie skirtų investicijų pritraukimui.

V. Vencius įsitikinęs, kad antrojo turo gali prireikti būtent dėl kandidatų gausos, kadangi šie gali išskaidyti rinkėjų balsus. Jis taip pat užsimena, kad jei rinkimų scenarijus susiklostytų būtent taip, už ribos likę kandidatai telktų palaikymą būtent mero oponentui.

„Antrame ture – taip, mes esame žodžiu apsitarę, kad nesvarbu, kuris iš mūsų bus, mes palaikysime tą. Manau, kad tai protingiau ir logiškiau“, – tvirtina jis.

Erikas Ovčarenko/BNS
V. Vencius.

L. Radzevičiūtė kaltina dabartinę valdančiąją daugumą, kad šie yra ne kartą atmetę opozicijos siūlomus investuotojus. Kartu ji tikina, kad politinio palaikymo nesulaukė net keli dabartinės valdžios sumanyti projektai ir šios idėjos nebūtų tęsiamos.

„Kaip gali būti politinis palaikymas, jei meras feisbuke sugalvoja, kad reikia ledo arenos ir visiškai to neišdiskutuoja su tarybos nariais, kurie priima sprendimus, klausia, ar yra kaštų, ekonominė analizė (...). Taip pat ir su dengtu futbolo stadionu – idėja graži, bet tu turi išanalizuoti, kiek idėja reali įgyvendinti, kiek duos naudos“, – sako ji.

V. Vencius savo ruožtu tikina, kad dabar taryboje trūksta „moralios politinės kultūros ir tikros atsakomybės“, atsakingo pažadų vykdymo.

Tiek ji, tiek V. Vencius siūlo išlaikyti aerodromą mieste, netgi plėtoti pramoginę aviaciją, kartu ieškoti investuotojų, kurie galėtų teritorijoje statyti viešbučius, verslo centrus, rekreacijai skirtus objektus. Jie nepritaria valdančiųjų siūlymui steigti čia laisvąją ekonominę zoną.

„Vardan Lietuvos“ kandidatas tikina, jog investuotojų paieškai skirtų bent dvi-tris dienas per savaitę, žada atsakingiau valdyti finansus, efektyviau panaudoti socialinėms reikmėms skirtas lėšas – jo teigimu, vien į šių metų biudžetą iš pernai perkelta 11,5 mln. eurų, arba daugiau nei dešimtadalis biudžeto.

„Ką šiandien galima įsigyti už tuos milijonus, po pusmečio ar metų kaži ar įsigysi. Tuos pinigus „suvalgo“ infliacija, o savivaldybė turi ir apie 10 mln. paskolų, palūkanos auga, – tada reikėtų grąžinti bent jau kreditus, jei jau taip“, – teigia V. Vencius.

Abu kandidatai taip pat kviečia vykdant mokyklų pertvarką įvertinti galimybes išlaikyti kai kurias įstaigas bendradarbiaujant su rajono valdžia. Jie siūlo įsileisti rajono savivaldybę kaip dalininkę į Alytaus Piliakalnio progimnaziją, kuriai dėl moksleivių mažėjimo gresia uždarymas.

Erikas Ovčarenko/BNS
L. Radzevičiūtė.

L. Radzevičiūtė, kaip ir kiti N. Cesiulio oponentai, kaltina jį varžant žiniasklaidos laisves, be kita ko, ir per skirstomą paramą žiniasklaidos priemonėms. Anot jos, meras tendencingai išnaudoja įgytą palaikymą socialiniuose tinkluose.

„Nuomonės formavimas nebūtinai yra teisingas, objektyvus ir sąžiningas tiek jo atžvilgiu, tiek konkurentų“, – tikina opozicijos savivaldybėje atstovė.

Sąrašuose – dešimt partijų ir komitetų

Iš viso savivaldos rinkimuose į Alytaus savivaldybės tarybą pretenduoja devynios partijos ir vienas komitetas, jie iškėlė 357 kandidatus. Rinkimuose neliko komiteto „Alytaus piliečiai“, tačiau sąrašą kelia naujos politinės jėgos – Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Maksimalų 54 kandidatų skaičių siūlo socialdemokratai, konservatoriai ir Lietuvos regionų partija.

Socialdemokratų sąraše nebėra poros esamų tarybos narių, tačiau yra ir naujų pavardžių, tarp jų – žinomas aktorius Tadas Gryn, mero patarėjas Gintaras Rakaitis.

Konservatoriai pirmajame dešimtuke siūlo visus dabartinius tarybos narius, V. Venciaus vedamas „Vardan Lietuvos“ sąrašas be kitų kelia jo sutuoktinę Rigondą Vencienę, ir į pensiją išėjusį buvusį „Regitros“ Alytaus filialo vadovą Jurgį Valiūną, anketoje nurodžiusį, kad moka esperanto kalbą.

Regionų partija be kitų į tarybą teikia buvusį parlamentarą Kęstutį Daukšį, Laisvės partijos sąrašą veda ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, jo pirmajame dešimtuke – dauguma neseniai mokyklą baigusių ar tebesamų abiturientų. Komiteto „Už Alytų“ sąraše – T. Pačėso, esamo administracijos direktoriaus pavaduotojo Giedriaus Griškevičiaus pavardės.

2023 02 21 09:07
Spausdinti