Šiąnakt paaiškėjus Didžiosios Britanijos pirmalaikių parlamento rinkimų rezultatams, sužinosime, kas formuos valstybės ateitį jai traukiantis iš Europos Sąjungos bei kokias pozicijas Didžioji Britanija prisiims tarptautinėje politikoje.

Mažiau nei prieš metus Didžiosios Britanijos gyventojai visai nedidele persvara balsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Šiandien, likus 11 dienų iki derybų su bendrija pradžios, vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Buvo tikėtasi, kad būtent „Brexit“ bus esminis klausimas, lemsiantis rinkėjų apsisprendimą, o rinkimai netgi vadinti „antruoju referendumu“. Tačiau per septynias rinkiminės kampanijos savaites, Didžioji Britanija patyrė du teroro išpuolius. Tad natūraliai buvo atkreiptas ypatingas dėmesys į saugumo klausimus, ne tik į socialines problemas ar ekonominius iššūkius.

Apsaugoti nuo laukinio kapitalizmo

Konservatorių tikslai šiuose rinkimuose – akivaizdūs. Paskelbusi apie išankstinius rinkimus, konservatorių lyderė Theresa May akcentavo norą pasitikrinti visuomenės jiems suteiktą mandatą pradėti derybas dėl „Brexit“. Greta to jie į rinkimus žengia su politinės lyderystės, ekonominio stabilumo, kovos su terorizmu ir socialinio saugumo pažadais.

Svaria dauguma rinkimus laimėjusi ir vėl tapusi premjere, Th. May – gana skeptiškai nusiteikusi migracijos ir laisvos prekybos atžvilgiu – siektų apginti Didžiosios Britanijos interesą.

Svaria dauguma rinkimus laimėjusi ir vėl tapusi premjere, Th. May – gana skeptiškai nusiteikusi migracijos ir laisvos prekybos atžvilgiu – siektų apginti Didžiosios Britanijos interesą. Rinkiminės kampanijos metu vykusiuose debatuose ji teigė, jog tam net nebūtina sutartis. Šį siekį aiškiai iliustravo vienas paskutinių premjerės pareiškimų, jog jei žmogaus teisės kirsis su tuo, kas gali padėti kovoti su terorizmu ir ekstremizmu, ji neabejotinai imtųsi jas peržiūrėti. Svarbiausia, jos teigimu, yra apsaugoti Britanijos piliečius. Arba dirbančiąją klasę, nuolat kenčiančią nuo nevaldomo kapitalizmo.

Britų Bernis Sandersas

Geležinkelių nacionalizavimas, atominio ginklo eliminavimas, algų ir mokesčių kėlimas ir nemokamas mokslas universitetuose turėtų palaukti, jei vis dėlto torių rinkėjai būtų per daug pasitikėję pergale ir patingėję balsuoti. Palaukti tektų ir „Brexit“. Apžvalgininkai pastebi, kad leiboristams stinga vieningos vizijos šiuo klausimu. Pats leiboristų lyderis Jeremy Corbynas yra teigęs, jog derėtųsi dėl vadinamo „švelnaus“ Brexit, siektų pasitraukti sąjungos, stengiantis išlaikyti bemuitę prieigą prie Europos rinkos, užtikrinti Europos Sąjungos piliečių Didžiojoje Britanijoje teises.

„Daugumai, ne keliems“, kaip skelbia savo rinkiminiame šūkyje, tarnauti žadantis Darbo partijos lyderis J.Corbynas išrinktas tikisi skirti daugiau pinigų sveikatos ir socialinei apsaugai, apmokestinti labiausiai pasiturinčius piliečius

Ir, žinoma, darbininkų teises. „Daugumai, ne keliems“, kaip skelbia savo rinkiminiame šūkyje, tarnauti žadantis Darbo partijos lyderis J.Corbynas išrinktas tikisi skirti daugiau pinigų sveikatos ir socialinei apsaugai, apmokestinti labiausiai pasiturinčius piliečius.

Koalicija dienos šviesoje

Th. May pavyks laimėti šiuos rinkimus didele persvara tada, jei rinkimus nuspręs boikotuoti pagrindinis leiboristų rinkėjas – jaunas, iki trisdešimties metų žmogus. Jei būdamas neapsisprendęs jis suabejos nepopuliaraus J. Corbyno sugebėjimais vadovauti vyriausybei ir jei teroro išpuolių baimė paskatins atsigręžti į konservatorių siūlomą nacionalinio saugumo politiką. Tokiu atveju konservatoriams yra prognozuojamos apie 370 vietų parlamente. Tai būtų didžiausias konservatorių pasiekimas per pastaruosius 30 metų, o Th. May pelnytai galėtų būti lyginama su „Geležine ledi“, premjere Margareth Thatcher.

Pažadėjusi nerengti pirmalaikių rinkimų, ji staiga savo nuomonę pakeitė, vėliau buvo kritikuojama dėl vangios rinkiminės kampanijos.

Kaip teigia kai kurie apžvalgininkai, net ir laimėjus šiuos rinkimus, Th. May autoritetas bus gerokai mažesnis. Pažadėjusi nerengti pirmalaikių rinkimų, ji staiga savo nuomonę pakeitė, vėliau buvo kritikuojama dėl vangios rinkiminės kampanijos. Kaltindama savo oponentą lyderystės trūkumo kovoje su terorizmu ir „Brexit“, pati susilaukė priekaištų dėl lyderystės nacionaliniu lygmeniu bei nepopuliarių sprendimų priėmimo. Jei vis dėlto nei vienai iš didžiųjų partijų – konservatorių ar leiboristų – nepavyktų užsitikrinti nepajudinamos daugumos parlamente ir formuotųsi daugumos vyriausybė, prognozuojama, politinė Didžiosios Britanijos nežinia. Tai reiškia, jog bus gana sudėtinga numatyti, kokie politiniai sprendimai iš tiesų pasieks dienos šviesą, kaip elgsis finansų rinkos ir kas laukia derybų dėl Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos ateities. Kita vertus, tokia situacija suteiktų daugiau svertų mažosioms partijoms dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Nepaisant to, liberalų demokratų lyderis Timas Farronas pareiškė, kad neis į koaliciją nei su viena iš didžiųjų partijų ir bet kokiomis priemonėmis sieks surengti antrąjį referendumą dėl „Brexit“.

Paklaidos galimybė

46 milijonai rinkimų teisę turinčių rinkėjų renkasi iš daugiau kaip 3300 kandidatų 650 rinkimų apygardų. Tam, kad galėtų formuoti daugumą ir turėtų savo ministrą pirmininką, partijai reikėtų gauti ne mažiau 326 vietas Žemuosiuose Rūmuose. Paskutinių apklausų duomenimis, Didžiosios Britanijos konservatorių partija turėtų išlaikyti valdančiosios daugumos pozicijas parlamente bei surinkti apie 45 proc. balsų. Liberalai demokratai, tikėtina, išliks trečiąja partija ir surinks apie 8 proc., radikalios dešinės partija UKIP – apie 5 proc. balsų. Tuo tarpu J. Corbyno vadovaujamai leiboristų partijai prognozuojami 34 proc. rinkėjų balsų. Tačiau apžvalgininkai pastebi, kad dalis rinkėjų, ypatingai jauni žmonės – pagrindiniai leiboristų rinkėjai, gali visai nepasirodyti rinkimuose, o kad klysta ir apklausos, suprasta jau ne kartą.