Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


SAVIVALDOS RINKIMAI
Rinkimai Vilniuje: tarp mero be cirkų, mero be kamščių ir mero be frakcijos
BNS
Lukas Balandis/BNS
Vilnius.

Į 800-ąjį šimtmetį Vilnius žengs turėdamas kitą, bet nebūtinai naują merą.

Remigijus Šimašius tapo ilgiausiai be pertraukų valdžiusiu savivaldybės vadovu, tačiau dar vienos kadencijos jis nutarė nebesiekti.

Tuo sieks pasinaudoti anksčiau triskart Vilniaus mero pareigas ėjęs Artūras Zuokas, pastaruosius dvejus rinkimus pralaimėdavęs R. Šimašiui antrajame ture.

Realūs kandidatai tapti sostinės vadovu taip pat yra iki šiol antrame plane savivaldybėje buvęs konservatorius Valdas Benkunskas, kaip nepriklausomas kandidatuojantis Seimo narys Mykolas Majauskas ir Laisvės partijos atstovas parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius, rodo visumenės nuomonės apklausos.

„Zuokas yra alternatyva žmonėms, kurie nenori balsuoti už dešinę, bet kitoje spektro pusėje nieko reikšmingo iš opozicinių partijų nacionaliniu lygmeniu nėra“, – sako politologas Mažvydas Jastramskis.

Iš viso į Vilniaus merus kandidatuoja 16 kandidatų.

Pasak M. Jastramskio, sostinės meru tikriausiai taps arba M. Majauskas, arba V. Benkunskas, vienas iš jų antrame ture nugalės A. Zuoką.

„Susidūręs su politiku, kuris yra labiau šviežias, kuris turi mažiau blogų ir daugiau neutralių vertinimų, jis turės minusą“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Persidengiančios problemos

Kandidatai į merus sutaria dėl pagrindinių Lietuvos sostinės problemų, tai – nepakankamai gera kelių ir gatvių būklė, transporto spūstys, pasenęs viešasis transportas, darželių prieinamumo trūkumas.

„Tikriausiai visi apie tą patį kalbame: kamščiai, kelių infrastruktūra, eilės į darželius“, – sako Antakalnio rajone sutiktas 43-ejų verslininkas Tadas Armonas.

Jo teigimu, kandidatų pasirinkimo prasme šie rinkimai yra „dugnas“, nors eiti balsuoti vis tiek reikės.

„Turime būtinai eiti, kad ir neturi kandidato“, – teigia vyras.

Dauguma kitų vasario viduryje Vilniaus gatvėse BNS sutiktų žmonių taip pat teigė dar neapsisprendę, kuriam kandidatui galėtų atiduoti savo balsą.

Viešojoje erdvėje šių metų rinkimai yra įvardijami kaip vieni nuobodžiausių, tačiau, anot M. Jastramskio, tai – subjektyvus ir netinkamas vertinimas politikoje.

„Norėčiau netaikyti politiniams rinkimams kriterijų, kuriuos mes taikome žiūrėdami serialą, eidami į koncertą ar skaitydami kokį nors detektyvą, – teigia politologas. – Ko aš pasigendu, tai turinio, elementarios viešosios politikos, ką kandidatai darytų tapę merais ir kokie būtų prioritetai miesto plėtroje ir jo vadyboje.“

Tramvajus ir oro gondolos

Spūstyse Ukmergės ir Geležinio vilko gatvėse stovinčių automobilių vairuotojai netruks pamatyti 55-erių A. Zuoko veidą.

„Už Vilnių be kamščių“, – plakate skelbia „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas.

Tam įgyvendinti politikas turi ir detalesnių pažadų.

„Viena iš priemonių, kurią mes numatome, mažesnių mokyklų ir darželių statyba miesto gyvenamųjų rajonų pakraščiuose, kad nereikėtų į centrą važiuoti, kad šalia būtų. Tokiu būdu mažintume kamščius ir kartu darytume patrauklesnį miestą“, – sako A. Zuokas.

Paulius Peleckis/BNS
A. Zuokas.

Taip pat jis žada sukurti „15 minučių daugiafunkcio miesto koncepciją“, kuri leistų per minėtą laiką kiekvienam gyventojui pėsčiomis pasiekti pagrindines švietimo, sveikatos ir poilsio vietas.

„Mes grįžtame prie pirmosios modernaus tramvajaus linijos Santariškės–Geležinkelio stotis projekto. Iš viso numatytos trys linijos“, – darbus vardija mero posto siekiantis politikas.

Jis taip pat teigia sieksiantis įrengti „oro gondolų liniją“ nuo Šeškinėje statomo nacionalinio stadiono iki Konstitucijos prospekte esančios Europos aikštės.

„Savo programoje labai aiškiai pasakome, ką galime padaryti, o ką pradėsime, kažkas pabaigs“, – sako A. Zuokas.

Programoje „Vilnius be kamščių“ nurodoma, jog taip pat bus siekiama atsisakyti kilpinio eismo senamiestyje, čia įvedant įvažiavimo ar tranzito apmokestinimą, įrengti požemines automobilių statymo aikšteles, naujas švietimo įstaigas.

„Planuojame, kad mūsų mokyklos turės geltonuosius autobusiukus ir pradinių klasių moksleivius susirinks mokyklos pačios. Tokiu būdu mes duodame normalų rytą tėvams ir galime pastumti pamokų pradžią nuo aštuntos iki devintos valandos, taip išeinant iš tos pikinės valandos“, – tvirtina kandidatas.

Dar vienos kadencijos siekiantis politikas sako, kad Vilnius ir toliau turėtų išlikti technologijų ir inovacijų centru.

„Esu Vilniaus miesto gyventojas ir noriu, kad kiekvienas sakytų, jog tai yra jo miestas, čia aš matau savo gyvenimo pabaigą. Manau, kad mano komanda gali padaryti geriau nei dabartinė valdžia“, – teigia jis.

A. Zuokas turi ir juodų dėmių biografijoje. Teismas jį yra pripažinęs kaltu dėl papirkimo, nors pats politikas mėgsta sakyti, jog yra teistas už gerus darbus.

Šį kandidatą pasiryžusių remti vilniečių tai netrikdo.

„Man Zuokas geras buvo meras, aš nieko prieš, kad jis vėl būtų. Jis labai daug padarė šitam rajonui, bet ir ne tik šitam“, – sakė Užupyje sutikta pensininkė Vanda Balcevičienė.

A. Zuokas Vilniaus meru dirbo 2000 – 2003 metais, tada po kelių mėnesių pertraukos vėl buvo išrinktas į šias pareigas ir jose dirbo iki 2007 metų. Dar kartą politikas meru dirbo 2011 – 2015 metais.

„Ne meras turi būti spalvotas, o miestas“

38-erių teisininkas, dabartinis sostinės vicemeras ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į savivaldybės vadovus Valdas Benkunskas save vadina meru be cirkų.

Jis pabrėžia, kad didžiausia problema šiuo metu Vilniuje – prastas viešųjų paslaugų įstaigų, tokių kaip darželių ar poliklinikų, išdėstymas.

„Iš to kyla tokios problemos kaip transporto spūstys, važinėjimas pirmyn ir atgal“, – aiškina V. Benkuskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į trūkstamus pėsčiųjų ir dviračių takus bei 230 prastos būklės gatvių, iš kurių 95 proc. žada sutvarkyti per artimiausius ketverius metus.

„Tam turime pinigų, tiesiog reikia lyderystės ir suvaldyti procesus“, – sako konservatorių atstovas.

Pašiepdamas politinį oponentą, V. Benkunskas sako nežadantis „jokių metro, gondolų ir kitų utopinių dalykų“ ir vietoje to žada investuoti į tradicinio viešojo transporto atnaujinimą.

Irmantas Gelūnas/BNS
V. Benkunskas.

Vis dėlto, kaip ir A. Zuokas, jis planuoja naujų švietimo įstaigų – tiek mokyklų, tiek darželių – gyvenamuosiuose miesto rajonuose statybą. V. Benkunskas žada ir skatinamąsias priemones medikams, kurie pasirinks darbą sostinėje.

Kaip savo palikimą miestui konservatorių kandidatas matytų „aiškius infrastruktūros objektus“: naują aukščiausio lygio konferencijų centrą, suvaldytus „Tautos namų“ ir nacionalinio stadiono projektus.

„Mano idėja yra Vilniuje turėti kino studiją, kino hubą, mes turime tikrai populiarią lokaciją lauko sąlygomis, kur filmuojami pasaulinio lygio filmai ir serialai. Sezoniškumui prailginti reikia didelio hubo. Vilnius galėtų tapti išskirtiniu miestu, kuriame būtų vystoma kino industrija“, – tvirtina TS-LKD kandidatas.

Jis mano, kad tokia studija galėtų įsikurti atgimstančiame stoties rajone, iš kurio po truputį traukiasi „Lietuvos geležinkeliai“.

Oponentų ir apžvalgininkų kritikuojamas dėl to, kad yra blanki asmenybė, V. Benkuskas atšauna pastaruoju metu dažnai naudojama fraze, jog „ne meras turi būti spalvotas, o miestas“.

„Geras miesto vadovas, kuris padarys darbus ir miestas taps dėl to išskirtinis, yra pagrindinis tikslas. Tuo pačiu ir meras turbūt tada taps ir charizmatiškas, ir spalvingas“, – sako šiuo metu už energetiką ir sportą atsakingas Vilniaus vicemeras.

Vis dėlto žinomumu politikas pasigirti negali net ir tarp dalies konservatorių rinkėjų.

„Už konservatorius visada balsuoju, bet aš to jų žmogaus nežinau, tai šiaip neįsivaizduoju. Bet greičiausiai už konservatorių kandidatą ir balsuosiu“, – sako medijų srityje Antakalnyje dirbantis 29-erių Rokas Ribinskas.

Konservatorių maištininkas

Bene paskutinysis į nuvažiuojantį sostinės valdžios rinkimų traukinį įšoko iš valdančiųjų konservatorių prieš kelis mėnesius pašalintas Mykolas Majauskas.

Jis rinkimuose save išsikėlė pats ir, jeigu būtų išrinktas, neturėtų iš anksto jį remiančios frakcijos taryboje.

M. Majauskas mėgsta roką ir tuo nesunkiai galima įsitikinti – atėjus pokalbiui į politiko kabinetą Seime, čia skamba legendinių „Led Zeppelin“ dainos.

Kaip muzikoje, taip ir politikoje kandidatas akcentuoja harmonijos svarbą.

„Šiuo metu matau miestą, kuris yra paskendęs kamščiuose, ir tai yra viena didžiausių miesto problemų. Per dieną kiekvienas miestietis kamščiuose praleidžia po gerą valandą. (...) Todėl mūsų prioritetas – skirti resursus spręsti spūsčių problemą, stabdant gatvių siaurinimą ir nukreipiant lėšas gatvių remontui“, – sako kandidatas.

Kaip ir dauguma sostinės mero posto siekiančių kandidatų, M. Majauskas žada didinti sankryžų pralaidumą, investuoti į viešąjį transportą, artinti viešąsias paslaugas prie žmonių.

Paulius Peleckis/BNS
M. Majauskas.

Seimo nario mandatą į mero postą iškeisti norintis politikas sako sieksiantis didinti žmonių fizinį aktyvumą, įtraukiant kuo daugiau vaikų.

„Šiandien sportuoja apie 20 proc., turime siekti, kad vaikų fizinis aktyvumas pasiektų 70–80 procentų. Tam svarbu įvesti fizinio aktyvumo krepšelį, kuris eitų paskui vaiką“, – aiškina M. Majauskas.

Politikas skaičiuoja, kad tam papildomai prireiktų iki 15 mln. eurų per metus.

Sprendžiant energetikos ūkio iššūkius, save išsikėlęs kandidatas ketina skatinti žaliąją energetiką, ant daugiabučių ir savivaldybės pastatų įrengiant saulės elektrines.

M. Majausko viešai prieinama rinkimų programa – viena trumpiausių, tačiau politikas savo stiprybe įvardija įgytą patirtį.

„Jaučiu, kad turiu pakankamai patirties ir žinių, kaip valdyti miestą, jog jis taptų vienu patogiausių gyventi, – sako kandidatas. – Vilnius man yra gimtas miestas, jame matau didelį potencialą.“

Vos tik pradėjęs rinkti lėšas rinkimams, 41-erių politikas sulaukė buvusių kolegų ir oponentų kritikos, nes dalis aukojusiųjų yra susiję su viešojo maitinimo sektoriumi, kuriam palankią lengvatą su opozicijos parama M. Majauskas įtvirtino prieš savo tuometinių bendrapartiečių konservatorių valią.

Šią situaciją išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti tyrimą, nenustačiusi korupcijos apraiškų, Vyriausioji rinkimų komisija taip pat nerado Rinkimų kodekso pažeidimų.

Paties M. Maujausko potencialą jau spėjo įvertinti ir jo rinkėjai, nors apie ketinimus siekti mero posto parlamentaras pranešė iki rinkimų likus kiek mažiau nei trims mėnesiams.

„Mano favoritas? Na, gal Majauskas, kuris žada gatves remontuoti, jis galbūt teisingiausiai kalba“, – sako Eišiškių plente gyvenanti ir paslaugų sektoriuje dirbanti 54-erių Ilona Kuodienė.

Idėjų tąsa ir kritika dabartiniam merui

Laisvės partijos atstovo, taip pat Seimo nario Tomo Vytauto Raskevčiaus šansai patekti į antrąjį rinkimų turą, remiantis apklausomis ir ekspertų vertinimu, yra gerokai mažesni nei trijų minėtų kandidatų.

Vis dėlto „laisviečiai“ tikisi paneigti apklausų prognozes, kaip tą padarė ir per 2020 metų Seimo rinkimus, kai iškovojo 11 mandatų ir pateko į valdančiąją koaliciją.

Irmantas Gelūnas/BNS
T. V. Raskevičius.

Į antrąjį turą patekti ir jame nugalėti A. Zuoką pasiryžęs T. V. Raskevičius žada tęsti kitų kandidatų kritikuojamą „gatvių siaurinimą“ ir pats vadina jį „gatvių humanizavimu“.

„Nemanau, kad judumo viziją Vilniuje galima vystyti tvariai, didinant betono, asfalto ir benzino kiekį, nes tai yra papildomai įpylimas žibalo į ugnį. Kuo bus platesnės, tuo jose bus daugiau automobilių, tuo jose bus daugiau kamščių ir daugiau taršos“, – sako politikas.

„Laisvietis“ akcentuoja būtinybę miesto infrastruktūroje sukurti daugiau alternatyvų automobiliams, sudarant galimybę patogiai judėti pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu.

„Šiandien kas antra kelionė mieste vyksta automobiliu, iki 2030 metų mūsų tikslas, kad būtų kas trečia tokia kelionė“, – pabrėžia parlamentaras.

Jis atmeta oponentų kritiką, jog siaurinamos gatvės mieste kuria chaosą. Politiko teigimu, šiuo metu humanizuoti viso labo aštuoni kilometrai ne pagrindinių gatvių.

„Tai absoliučiai nesukuria judumo problemų, – sako T. V. Raskevičius. – Tai sukuria papildomas iniciatyvas judėti alternatyviais būdais.“

Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams patekti į darželius ir paskatinti privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimą, kandidatas žada įvesti vienodo krepšelio sistemą, neatsižvelgiant, kokį darželį lanko vaikas – valstybinį ar privatų.

T. V. Raskevičius teigia sieksiantis, kad Vilnius „taptų lėtas miestas, iš kurio neišvykdamas žmogus galėtų jaustis komfortiškai ir patogiai“.

Nors politikas iš esmės žada tęsti R. Šimašiaus pradėtus darbus, kandidatas turi už ką jį ir pakritikuoti.

„Pirmas dalykas – aiškus pokyčių naudos komunikavimas miestiečiams. (...) Man to iš dabartinio mero ir administracijos trūko“, – sako T. V. Raskevičius.

„Dabartiniam merui nepavyko išvengti tam tikrų asmeninių gyvenimo detalių susiejimo su politine ir visuomenine veikla. Politikas turi tą riziką vertinti ir padaryti viską, kad net nebūtų sukurta neskaidrumo regimybė“, – priduria.

Laisvės partijos kandidato programa Vilniui – bene plačiausia ir detaliausia.

Senamiestyje gyvenantis 34-erių Vincas Vinkevičius sako, kad aiški ir konkreti sprendimų argumentacija yra pagrindinė priežastis, kodėl savo balsą jis atiduos T. V. Raskevičiui.

„Raskevičius yra vienintelis kandidatas, kuris turi stiprius argumentus apginti savo nuomonę, raiškiai dėlioja mintis ir turi gerą loginį mąstymą“, – teigia renginių organizavimo srityje dirbantis vyras.

Žaliasis milijonierius, Seimo nariai, europarlamentaras

Spūstyje į Vilniaus mero postą rikiuojasi dar 12 kandidatų, tačiau jų šansai patekti į antrą turą – gana kuklūs.

Pirmą kartą rinkimuose dalyvaujanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kelia 32 metų parlamentaro, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo, dabartinio Seimo nario Luko Savicko kandidatūrą.

Dvi parlamentares į merus kelia Socialdemokratų ir Darbo partijos – 62 metų Rasą Budbergytę ir 32 metų Ievą Kačinskaitę-Urbonienę.

Dar vienas į merus kandidatuojantis Seimo narys – 56 metų Aidas Gedvilas, neseniai palikęs Darbo partiją.

Dėl sostinės vadovo pareigų kovos ir 64 metų Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) lyderis parlamentaras Petras Gražulis – nepaisant to, kad į Seimą jis renkamas pajūryje, Gargžduose. Jis, kaip ir A. Zuokas, buvo priverstas nurodyti, jog yra teismo pripažintas kaltu korupcijos byloje. Be to, tai vienas iš nedaugelio kandidatų, teturinčių vidurinį išsilavinimą.

Liberalų sąjūdis į miesto merus nutarė kelti partijai nepriklausančią projektų vadovę 37-erių Eglę Radvilę.

Dvi partijos – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Vilniuje kelia Europos Parlamento narių kandidatūras.

57 metų LLRA-KŠS lyderis inžinierius mechanikas Waldemaras Tomaszewskis yra buvęs Seimo nariu, ne pirmą kadenciją dirba Europos Parlamente. „Valstiečių“ kandidatas – 64 metų Stasys Jakeliūnas – prieš pasukdamas į politiką buvo žinomas kaip ekonomikos, finansų ekspertas.

Lietuvos žaliųjų partija į sostinės merus kelia 55 metų milijonieriaus Žaliosios politikos instituto direktoriaus Remigijaus Lapinsko kandidatūrą. Jo sąskaitoje – 9 mln. 328 tūkst. eurų.

Partija „Jaunoji Lietuva“ kelia 43 metų komunikacijos specialisto Ramojaus Girinsko kandidatūrą. Dėl Vilniaus mero posto varžosi ir Nacionalinio susivienijimo kandidatas 33 metų Vytautas Sinica. Lietuvos regionų partija sostinės meru siūlo rinkti 62 metų buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.

2023 02 28 09:11
Spausdinti