Specialistai pastebi: pastarosios trys JAV prezidento rinkimų kampanijos keliasi į kibernetinę erdvę. Tai daro įtaką rinkėjų įsitraukimui ir kelia naujų iššūkių.
Pirmosios JAV politinės kampanijos kibernetinėje erdvėje pradėtos fiksuoti dar 1996 m., kai kandidatai susikurdavo gana paprastas internetines svetaines, kur skelbė informaciją, anksčiau spausdintą ant lankstinukų. 2000 m. asmeninėse politikų svetainėse rinkėjai jau galėjo aukoti lėšas jų kampanijoms. 2004 m. 37 proc. visų amerikiečių ir 61 proc. naudojusiųjų internetą gaudavo su rinkimais susijusias naujienas į savo kompiuterį, dalyvavo diskusijose ir forumuose, pildė anketas tapti vieno ar kito kandidato savanoriais.
2008 m. prezidento rinkimai JAV nuo kitų skyrėsi tuo, kad internetui ir skaitmeninėms technologijoms kampanijos metu buvo patikėtas didžiausias vaidmuo, o patys rinkimai praminti socialinės medijos rinkimais. „Pirmą kartą politikai turėjo galimybę su dideliu rinkėjų skaičiumi bendrauti ne per tradicinę žiniasklaidą, o tiesiogiai – per socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir kt.“, – sakė komunikacijos specialistas Donatas Bedulskis. Tai davė saldžių vaisių: prie balsadėžių pasirodė didžiausias jaunų rinkėjų skaičius per visą rinkimų istoriją nuo 1972 m., buvo išrinktas pirmasis juodaodis prezidentas, fiksuoti didžiausi afroamerikiečių ir ispanų kilmės rinkėjų srautai, o rinkimų aktyvumas, siekęs 64,1 proc., buvo didžiausias per visą šimtmetį.
Jau po ketverių metų socialinių tinklų vartotojų JAV išaugo 37 proc., duomenys rodė, kad beveik du trečdaliai amerikiečių, turėjusių paskyras socialiniuose tinkluose, aktyviai dalyvavo ir politiniame gyvenime. Tuo pasinaudojusi prezidento Baracko Obamos komanda kvietė įsitraukti dar aktyviau – nedidelėmis aukomis, naudojantis socialiniu tinklu ar programėle telefone, remti politinę kampaniją ir kolektyvinį veiksmą.
Vis dėlto 2012 m. centrinę vietą užėmė galimybė kaupti ir analizuoti didelius skaitmeninių duomenų apie rinkėjus kiekius. Taip pat, remiantis gautomis įžvalgomis, parinkti individualias žinutes skirtingoms rinkėjų grupėms. Tai ypač buvo svarbu neapsisprendusiems rinkėjams. Taip šie rinkimai įgavo „duomenų rinkimų“ pavadinimą.
D. Bedulskis sakė, kad 2016 m. rinkimuose tokie dar labiau ištobulėję technologiniai įrankiai kartu su demografiniais duomenimis suteikė galimybę atlikti psichografinį rinkėjų segmentavimą. Tada iš įvairių vartotojo „pėdsakų“ internete buvo kuriamas jo paveikslas, leidžiantis dar giliau prognozuoti pažiūras, pomėgius, elgseną. Kaip paaiškėjo vėliau, tokia rinkimų technologija nebuvo visai nekalta. D. Trumpo rinkimų štabas, dirbdamas kartu su politinių konsultacijų bendrove „Cambridge Analytica“, 2016 m. pasinaudojo 50 mln. feisbuko vartotojų duomenimis be jų žinios: automatiniais įrankiais buvo kuriamos vartotojams pritaikytos žinutės. Patys rinkimai į istoriją įėjo ne tik dėl to: vienu įtakingiausių pasaulio lyderių tapęs D. Trumpas į viešą erdvę sugrąžino „netikrų naujienų“ (angl. fake news) sąvoką, diskusija dėl trečiųjų šalių kišimosi į rinkimus taip pat nėra pasibaigusi.
