Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


GYNYBOS MINISTRO ROKIRUOTĖ
Rokiruotė strigo: A. Anušauskas nebus Seimo NSGK pirmininku
BNS
ELTA
Žygimantas Gedvila/BNS
Arvydas Anušauskas.

Kyla rimtų klausimų, ar premjerės Ingridos Šimonytės sugalvota rokiruotė pavyks. Po kritikos dėl „atsisveikinimo“ pareiškimo krašto apsaugos ministro kadenciją bebaigiantis Arvydas Anušauskas pareiškė, kad nemato savęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigose.

„Pirmiausia pats savęs nematau NSGK pirmininko pareigose. Dabar populiarus terminas, kalbant apie atvėsimą, tai norėčiau atvėsti artėjant šiltajam sezonui ir viskas“, – Seime žurnalistams antradienį teigė A. Anušauskas.

„Įsivaizduokite mane NSGK pirmininku, kai bet kuris paklausimas į Krašto apsaugos ministeriją, bet kuris dalykinis klausimas būtų traktuojamas dviprasmiškai“, – teigė politikas.

Kiek anksčiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad A. Anušauskas neturėtų būti skiriamas naujuoju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku.

Parlamento vadovė savo poziciją argumentavo tuo, kad A. Anušauskas savo teiginiais apie neskaidrius viešuosius pirkimus „užmetė nereikalingą įtarimų šešėlį“.

„Jis, reaguodamas į tą jam nemalonią žinią, išgirstą iš premjerės, visgi labai neatsakingai kalbėjo ir užmetė nemenką kažkokių nereikalingų įtarimų, insinuacijų šešėlį. Tai sunkiai įsivaizduočiau jo galimą atėjimą į komiteto pirmininkus“, – LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė atkreipė dėmesį, kad A. Anušausko pareiškimai nėra pagrįsti įrodymais.

„Mano supratimu, nėra nieko, kas būtų patvirtinę. Ir atrodo, kad pats Arvydas Anušauskas po truputį traukiasi nuo tų pirminių, galbūt emocingų pasisakymų. Bet čia mes remiamės į tai, kad politikai visgi turi labai atsakingai kalbėti, ypatingai kalbant apie tokią sritį kaip krašto apsauga“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Sunkiai įsivaizduočiau jo galimą atėjimą į komiteto pirmininkus.

„Pakirsti pasitikėjimą, aš sakyčiau, yra labai neatsakinga“, – taip pat pabrėžė ji.

Todėl Seimo pirmininkė mano, kad tuo atveju, jei Laurynas Kasčiūnas būtų paskirtas krašto apsaugos ministru, naujojo NSGK pirmininko reikėtų ieškoti komiteto narių gretose.

„Svarbu, kad būtų ir darbų tęstinumas, ir tematikos žinojimas. Tad, įvedus visiškai naują žmogų iš kito komiteto, turėčiau abejonių, jog tai būtų pats efektyviausias kelias“, – akcentavo ji.

Tuo metu Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad jos partija imtųsi vadovauti NSGK, jei valdantieji nuspręstų perdalinti kvotas.

Korpucijos dūmai

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą informacija pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Tačiau politikų ir visuomenės dėmesį pritraukė A. Anušausko pareiškimas apie galimus neskaidrumo atvejus krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistemoje. Politikas tikino susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Jis tikino užkirtęs kelią bandymams papirkti krašto apsaugos darbuotojus.

Tokias ministro užuominas prezidentas įvertino kaip labai rimtas. Į minėtus A. Anušausko pareiškimus suskubo reaguoti ir parlamento opozicija. Seimo mažumai priklausančios partijos šeštadienį pareiškė, kad nebedalyvaus premjerės pirmadienį organizuojamame susitikime, kuriame bus svarstomas lėšų gynybai klausimas. Dėl tų pačių A. Anušausko užuominų partija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms, situaciją pakomentavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ši institucija šeštadienį paskelbė, kad ikiteisminių tyrimų, susijusių su Krašto apsaugos ministerija, nėra pradėjusi. Visgi STT nurodė iš KAM sulaukusi informacijos apie Seimo narį Raimundą Lopatą, kurią vertina.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį taip pat aptars šią informaciją su STT vadovu Linu Pernavu ir generaline prokurore Nida Grunskiene.

„Prezidentas aiškinsis tas situacijas – konkrečiai ir bendrai, koks yra antikorupcinis vertinimas krašto apsaugos sistemoje, jau rytoj susitikęs su STT direktoriumi ir generaline prokurore. Mums tikrai reikės atsakymų iš visų pusių. Dėl to prezidentas to nepaliks“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Įvardijo L. Kasčiūno privalumus

Jis taip pat teigė, kad vietoj A. Anušausko siūlomas parlamentaras L. Kasčiūnas turi privalumų, kadangi yra susipažinęs su krašto apsaugos sistemos aktualijomis.

Pasak patarėjo, tai užtikrintų darbų tęstinumą siekiant stiprinti sistemą, priimant reikiamus sprendimus Seime.

„Jei kalbėtumėme apie žmogų, kuris prisidėtų prie krašto apsaugos sistemos, imtųsi jai vadovauti ir būtų, sakykime, neįėjęs į tuos darbinius klausimus, tai būtų labai pagrįstas, galėtume sakyti, vertinimas – žiūrėkite, tau bent pusės metų reikės suprasti, kas aplinkui vyksta, tai galbūt neverta to daryti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Šiuo atveju, kai kalbama apie komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, galime sakyti, kad laiko tikrai būsime sutaupę. Tai tikrai reikia įvertinti“, – tvirtino K. Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda su L. Kasčiūnu planuoja susitikti trečiadienį, tuo metu premjerė parlamentarą į ministrus šalies vadovui pateikė antradienį.

„Kandidatūra teikiama atsižvelgiant į L. Kasčiūno patirtį ir aktyvią veiklą NSGK pirmininko pareigose, ypač reikšmingas siekiant artimiausio laikotarpio krašto apsaugos stiprinimo prioritetų įgyvendinimo“, – teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Pasak K. Budrio, šalies vadovas su L. Kasčiūnu kalbėsis apie pagrindinius prioritetus, esamą saugumo, krašto apsaugos sistemos situaciją.

„Kiek matome, ką dabartinis komiteto pirmininkas komunikuoja, tai tikrai koncentruotis nori į parlamento darbą priimant sprendimus, susijusius su krašto apsauga, duodant gerą ekspertinę paramą sprendimams. Visa tai bus aptarta“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Klausiamas, ar L. Kasčiūnui tapti ministru nesutrukdytų jo praeitis prieš 20 metų priklausius Lietuvos nacionaldemokratų partijai, tai, jog šis kvietė ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus atvykti į Lietuvą, K. Budrys pabrėžė jo patirtį dirbant saugumo srityje „keliolika metų“.

„Jis buvo saugumo klausimų patarėjas pas tuometinę Seimo pirmininkę prieš keliolika metų, tai jis įdirbį tikrai turi ilgą ir patikimą, yra vienas iš saugumo bendruomenės Lietuvoje lyderių. Visų aplinkybių, kokios jos buvo, buvo, žinoma, ir politinių aplinkybių, ne vien tik su tam tikrais elementais biografijos faktų susijusių, aš pakomentuoti negalėčiau, nes tuo metu nebuvau prezidento komandos narys“, – kalbėjo K. Budrys.

„Dabar visa ta laiko distancija yra pakankama ir mes išvardintų kai kurių iš šių elementų, kurie buvo aktualūs tada, negalėtumėme laikyti kaip tų, dėl kurių neišnyksta aktualumas ir kurie dar yra šiai dienai svarbūs“, –pabrėžė patarėjas.

Klausiamas, ar į ministrus svarstomi ir kiti kandidatai, pavyzdžiui, dabartinis krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, K. Budrys teigė, kad prezidento siekis yra pirmiausia aptarti galimybes su L. Kasčiūnu.

2024 03 19 09:19
Spausdinti