FotobankasRugsėjo pirmosios šventes mokyklose planuojama rengti gyvai, tačiau mokymo įstaigos raginamos pasirūpinti saugiais atstumais ir nerengti masinių švenčių dėl koronaviruso grėsmės.
„Norime mokslo metus ir tikimės, būtent taip ir bus, pradėti rugsėjo pirmąją – išskyrus aukštųjų mokyklų pirmakursius, kuriems mokslo metai prasidės rugsėjo 14-ąją“, – spaudos konferencijoje Kaune antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
„Paprasčiausi dalykai yra tokie, kad reikia vengti masinių švenčių, kuriose sunku laikytis saugos reikalavimo, išvengti kontakto, laikytis saugaus atstumo, kad sumažintume kaip galima labiau bet kokią riziką dėl užkrato paplitimo“, – sakė ministras.
Pasak jo, rekomendacijos, kaip rengti Rugsėjo pirmosios šventę, jau yra parengtos, šiuo metu derinamos su epidemiologais ir artimiausiu metu bus paviešintos.
Ministras teigė, jog Rugsėjo pirmoji turėtų būti „šventiška“, tačiau rekomenduojama organizuoti šventę skirtingomis valandomis ar keliose vietose, rekomenduojama, jeigu įmanoma, daryti jas lauke, skaidyti ją mažesnėmis grupėmis.
„Gali skirtis valandos, gali skirtis ir vieta, jeigu oras leis, būtų gražu tai daryti lauke“, – kalbėjo ministras.
A. Monkevičiaus teigimu, tai turėtų būti „ramus, sutelktas pasirinkimas“.
Mokyklose – srautų valdymas, apsaugos priemonės
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorės Jolantos Navickaitės, moksleiviams pamokų metu nebus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, bet tai gali būti rekomenduojama tarp pamokų, jeigu mokykloje nėra galimybės atskirti moksleivių srautus.
„Šiuo metu tokio reikalavimo nėra – pamokų metu mokiniams nereikia dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių“, – sakė J. Navickaitė.
Mokytojai gali dirbti be apsaugos priemonių, jeigu išlaiko dviejų metrų atstumą iki vaikų, tačiau jeigu tokios galimybės nėra ar jie nori prieiti arčiau, turi dėvėti apsaugos priemones.
Ministerijos atstovė pabrėžė, kad nors nebeliko prievolės matuoti temperatūrą, asmenys turėtų būti sąmoningi ir nevykti į ugdymo įstaigas sirgdami.
J. Navickaitės teigimu, vienas svarbiausių uždavinių mokymo įstaigoms – srautų valdymas, kad kiekviena klasė turėtų savo patalpas, svarstyti skirtingą pamokų laiką skirtingiems srautams.
„Visa tai daroma tam, kad mokyklose mes minimizuotume skirtingų klasių ar srautų kontaktą ir jeigu mokykloje būtų nustatytas COVID-19 infekcijos atvejis, būtų galima lengviau atsekti kontaktus“, – kalbėjo ji.
Pasak A. Monkevičiaus, su vaikais turėtų būti kalbama apie būtinybę saugotis, naudoti priemones, stabdančias viruso plitimą.
„Labai svarbu, kad mokiniai žinotų, kur nusiplauti rankas, kaip jie gali saugiai atvykti į mokyklą, judėti mokykloje ir išvykti iš mokyklos, kaip naudotis dezinfekciniu skysčiu, kaip mokykloje vyks klasių patalpų vėdinimas, kaip ir kur moksleiviai praleis savo pertraukas“, – kalbėjo J. Navickaitė.
Svarstoma, jog moksleiviai valgyti galėtų skirtingais srautais arba maistas jiems galėtų būti patiekiamas klasėse.
Mokyklos taip pat raginamos ruoštis situacijai, jeigu mokykloje būtų nustatyta atvejų arba koronaviruso plitimo rizika.
„Mes prašome mokyklų vadovų – jie kai kurie jau tai padarę, apgalvoję, kiti dar ruošiasi tai daryti – labai apgalvotą komunikacijos planą, priemones, kaip turėtų būti komunikuojama administracijos su tėvais, su globėjais, su mokiniais, su mokytojais“, – kalbėjo ministras.
Pasiruošti mokslo metams ir saugiai organizuoti darbą visų savivaldybių mokykloms padės visuomenės sveikatos specialistai. A. Monkevičius pabrėžė, jog savivaldybės ir sveikatos specialistai turės pasirūpinti visomis švietimo įstaigomis ir nepalikti jų vienų spręsti problemų.
Ruošiamasi nuotoliniam ugdymui
Mokytojams yra papildomai nupirkti ir išdalinti 1850 nešiojamųjų kompiuterių, ruošiamas nuotolinio ugdymo turinys.
Švietimo ministro teigimu, mokykloms yra pateikti skirtingi ugdymo proceso modeliai, taip pat galimybė derinti kontaktinį mokymą su nuotoliniu. Tai planuojama leisti nuspręsti kiekvienai mokyklai.
Svarstoma, jog nuotolinį ugdymą būtų galima mokykloms leisti pradėti ir nelaukiant, kol išaugs rizika.
Pasak ministro, šiuo metu dauguma mokyklų taip pat yra pasirinkusios po vieną nuotolinio ugdymo platformą, kad mokiniams nereikėtų blaškytis tarp kelių.
„Šiandien, mano žiniomis, per 80 proc. mokyklų buvo pasirinkusios bendrą vieną platformą, kitos dar šiek tiek svarstė, kurią platformą pasirinkti“, – sakė A. Monkevičius.
Mokytojams rengiami mokymai skaitmeninėms kompetencijoms įgyti.
Ministerijos atstovai antradienį Kaune susitiko su savivaldybių švietimo skyrių ir mokyklų atstovais ir su jais aptarė svarbiausius pokyčius bei didžiausius iššūkius, laukiančius ateinančiais mokslo metais.
Šią informaciją savivaldybių atstovai per šią savaitę aptars su savo mokymo įstaigomis ir sutars dėl konkrečių sprendimų kiekvienai mokymo įstaigai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
