ScanpixViena iš ką tik pasibaigusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) temų – Rusija. Ne, ES lyderiai nesusisiejo Baltarusijos įvykdyto lėktuvo užgrobimo su Maskva, bet per vakarienę, skanaudami desertą, be kaltės vadinamą Pavlovos pyragu (esą kilusį nuo rusų balerinos Anos Pavlovos), surengė „gilią ir išsamią“ diskusiją Rusijos tema.
Į Maskvos išpuolius – nedrąsūs žodžiai
ES jau seniai atsidūrė patinėje situacijoje santykiuose su Maskva. Praėjusią vasarą net kalbėta apie politikos su Rusija „perkrovimą“, esą sankcijos nieko nepakeitė – Krymas lieka aneksuotas, taikaus sprendimo Ukrainos rytuose irgi nepasiekta.
Norą stumti pozityvią dienotvarkę atvėsino vasaros pabaigos įvykiai Baltarusijoje ir Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas, o šių metų pradžioje – jo pačio areštas ir jo šalininkų suėmimai.
Dar daugiau, Kremlius išsityčiojo iš į Maskvą atvykusio ES diplomatijos vadovo Josepho Borrellio. Tiesa, tada ES atsakė sankcijomis keliems artimiems Vladimiro Putino bendražygiams.
ScanpixBet netrukus sekė diplomatinis Prahos ir Maskvos konfliktas dėl Rusijos specialiųjų tarnybų surengtų diversijų. Čekija kreipėsi į sąjungininkus palaikymo, tačiau kažko daugiau nei žodinio solidarumo nesulaukė (išskyrus Baltijos ir kelias kitas rytines ES valstybes). Dar daugiau, balandžio pabaigoje Maskva paskelbė, kad ji taikys sankcijas Europos Komisijos vicepirmininkei Verai Jourovai, Europos Parlamento vadovui Davidui Sassoli ir dar keliems Europos politikams.
Briuselyje kalbėta apie atsakomuosius veiksmus, bet, kaip ir Čekijos atveju, viskas liko tik žodžiais.
Mes tikrai pasižiūrėsime, kas tie asmenys, kurie netęsė kelionės į Vilnių. Bet tai yra prielaida, kuria galima spekuliuoti, o mes to nenorime daryti.
Nesvarstė įsitraukimo į lėktuvo pagrobimą
Baltarusijos surengtas iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo prievartinis nuleidimas Minske bei opozicijos aktyvisto ir jo draugės areštas sukėlė kalbas apie Rusijos specialiųjų tarnybų įsitraukimą į šią operaciją. EVT pirmadienį netradiciškai greitai sutarė dėl griežto atsako ir sankcijų Baltarusijai (pasak labai aukšto ES pareigūno, penktasis sankcijų paketas bus paruoštas „kaip įmanoma…, kaip įmanoma greičiau“), tačiau tariamą Rusijos pėdsaką lėktuvo pagrobimo skandale ES lyderiai paliko nuošalyje.
„Aš tikrai nemanau, kad šiandien mes turėtume vertinti Rusijos vaidmenį šioje istorijoje, kadangi trūksta duomenų, o ateityje pamatysime ar tas vaidmuo buvo, ar ne“, – Briuselyje, prieš prasidedant EVT, pirmadienį į IQ klausimą atsakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Antradienį, po EVT, Vokietijos kanclerė Angela Merkel spaudos konferencijoje taip pat teigė: „Mes žinome apie artimus Baltarusijos ir Rusijos santykius, bet, kaip minėjau, mes neturime patikimos informacijos. Mes tikrai pasižiūrėsime, kas tie asmenys, kurie netęsė kelionės į Vilnių. Bet tai yra prielaida, kuria galima spekuliuoti, o mes to nenorime daryti.“
Atėmus telefonus, pokalbiai liejosi laisvai
Vis dėlto Rusijai buvo skirta daug laiko EVT pirmadienio vakarienėje, kurios meniu buvo kvapiojo moliūgo su šiek tiek juodojo trumo tūkstantalapis, kepta oto filė su žaliaisiais lęšiais ir Pavlovos pyragas.
Strateginė diskusija tikrai nebuvo paviršutiniška ir kai kurie kolegos darė gan didelius istorinius rakursus, mėgino apibendrinti visą V. Putino buvimo valdžioje erą, tam tikras tendencijas, kurios ypač išaiškėjo pastarąjį dešimtmetį.
Teigiama, kad ne tik pribrendę klausimai, bet ir sprendimas iš visų ES lyderių atimti mobiliuosius telefonus bei kitus elektroninius prietaisus, EVT dalyvius paskatino laisvai ir nuoširdžiai išsipasakoti savo požiūrį į Rusiją.
„Vakar dienos strateginė diskusija tikrai nebuvo paviršutiniška ir kai kurie kolegos darė gan didelius istorinius rakursus, mėgino apibendrinti visą V. Putino buvimo valdžioje erą, tam tikras tendencijas, kurios ypač išaiškėjo pastarąjį dešimtmetį. Diskusija buvo tikrai gili ir išsami. Galima pasakyti, kad ES tapo nebloga Rusijos ekspertė, nes daugelis kolegų, ypač kurie dešimtmetį yra vadovaujančiose pozicijose, turi asmeninės, labai turtingos bendravimo su šiuo žmogumi patirties“, – apie diskusiją pasakojo G. Nausėda jau pasibaigus EVT.
Kaip teigia dalyvavę vakarienėje, visi ES lyderiai sutiko, kad svarbiausia išlikti vieningais, nepaisant nuomonių skirtumo. O nuomonių išsiskyrimo neslėpė niekas.
„Yra tam tikras nuomonių išsiskyrimas tuo klausimu, kiek su Rusija reikia įsitraukti į tam tikrų globalių klausimų sprendimą, nematant ką V. Putino režimas daro artimajame užsienyje ir kitose valstybėse, kur rusų karinės pajėgos veikia ganėtinai aktyviai“, – žurnalistams pasakojo Lietuvos prezidentas, sukonkretinęs, kad kalbama apie Arkties vandenyno problemas, Afganistano ir kitus tarptautinius klausimus, kuriuose Rusija norėtų ir galėtų bendradarbiauti.
Tačiau, pasak jo, santykius su Maskva reikia konstruoti taip, kad šis įsitraukimas turėtų būti labai gerai pasvertas; kad siųstų Rusijos pilietinei visuomenei labai suprantamą signalą, ypač artėjant Rusijos Dūmos rinkimams.
Scanpix„Mūsų pozicija labai paprasta – turime reaguoti į tai, ką Rusijos užsienio politika pastaruoju metu demonstruoja, pirmiausia apie tam tikrą agresyvumą artimų kaimynių atžvilgiu – Ukraina, Sakartvelas ir kitos valstybės. Mes šios savo principinės pozicijos neatsisakome, – apie Lietuvos poziciją kalbėjo G. Nausėda. – ES turėtų labai nuosekliai taikyti sankcijų režimą, jeigu nematome požymių, kad situacija gerėja. Kol kas tokių požymių nėra, atvirkščiai mes matome vis naujus atvejus, sitaucijos blogėjimą ir eskalavimą.“
Tikisi praplėsto priemonių rinkinio birželį
Diskusijoje taip pat konstatuota didžiausia ES problema – Europos šalys dažniausiai užima gynybinę poziciją ir tik reaguoja į Rusijos elgesį, o nesielgia proaktyviai. Esą tam ES lyderiai ir įgaliojo J. Borrellį bei Europos Komisiją šių metų birželį vyksiančiai EVT pateikti ne tik strategiją, kuri padės geriausiai įgyvendinti penkis santykių su Rusija principus, bet ir pasiūlyti šių principų rėmuose papildomų priemonių arsenalą, kuriais gali būti veikiamas Kremlius.
Jeigu kalbėsime, kad kažko neprimatome arba vieną akį prisidengiame ranka, tai tikrai nebus tas signalas, kurio mums reikėtų siekti.
Dar 2016 m. EVT nustatė šiuos pagrindinius principus: 1) Minsko susitarimų dėl Rytų Ukrainos konflikto sprendimo įgyvendinimas yra pagrindinė sąlyga, kad iš esmės pasikeistų ES politika Rusijos atžvilgiu; 2) gerinami santykiai su ES rytinėmis partnerėmis ir kitomis kaimyninėmis šalimis, įskaitant Vidurinę Aziją; 3) stiprinamas ES atsparumas (be kita ko, energetinio saugumo, hibridinių grėsmių ir strateginės komunikacijos srityse); 4) taikomas pasirinktinis bendradarbiavimas su Rusija tais klausimais, kurie svarbūs ES; 5) poreikis užmegzti tiesioginius žmonių tarpusavio ryšius ir remti Rusijos pilietinę visuomenę.
„Sankcijų politika nėra veiksminga“
Be to, ES vadovai vakarienės metu kalbėjo apie strateginę kantrybę, t. y. politikos Rusijos atžvilgiu konstravimą ne tik trumpuoju, bet ir vidutiniu bei ilgalaikiu laikotarpiu; kad Rusija – tai ne tik V. Putinas; kad reikia žiūrėti globaliau – JAV ir Rusijos santykius, Kinijos faktorių ir t. t. Žinoma, būta ir „atradimų“ – kad Rusijos mąstymas skiriasi nuo europietiško.
Po EVT, antradienį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ES turi „iš pagrindų naujai apibrėžti“ savo santykius su Rusija, o „progresyvinių sankcijų politika nėra veiksminga politika“.
Scanpix„Su kuo mes išėjome iš šios orientacinės diskusijos vakar, yra tai, kad visi sutarė, jog turime įvairių variantų santykiuose su Rusija, bet mes neišnaudojame savo galimybių, nes labai dažnai egzistuoja labai skirtingi atskirų narių šalių dvišaliai santykiai (su Rusija – red. past.)“, – antradienį kalbėjo A. Merkel, kurios šalis kartu su Rusija baigia tiesti Europos skaldymo simboliu vadinamą „Nord Stream 2“ dujotiekį Baltijos jūra.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda apie dialogą su Rusiją pažymėjo: „Jeigu kalbėsime, kad kažko neprimatome arba vieną akį prisidengiame ranka, tai tikrai nebus tas signalas, kurio mums reikėtų siekti.“
