Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


UKRAINA NORĖJO DAUGIAU
Rusijai – ES lyderių „griežčiausias“ įspėjimas, bet ar jo pakaks? atnaujinta
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Twitter
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda.

Briuselyje susirinkę ES lyderiai ketvirtadienį pasiuntė įspėjimą Rusijai dėl galimos agresijos prieš Ukrainą. Prieš tai su ES Rytų partnerystės susitikime dalyvavęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis tikėjosi daugiau.

Trečiadienį Briuselyje V. Zelenskis pareiškė, kad sankcijos Maskvai turėtų būti skelbiamos dabar, kol Rusija dar nepradėjo savo agresijos prieš Ukrainą: „Kai kurie lyderiai siūlo formatą, kaip atsakyti į galimą eskalaciją po Rusijos eskalacijos. Tiesą sakant, sankcijų politika „po to“ jau niekam neįdomi. Mes pasisakome už stiprią sankcijų politiką prieš eskalaciją... Tuomet galimos eskalacijos gali ir nebūti.“

Tai yra sankcijos, kurios turėtų atgrasyti Rusiją nuo tokių veiksmų, kad ta pati intervencija ar kokia nors kitokia agresija prieš Ukrainą neįvyktų.

Kaip žinoma, Vakarų šalys labai susirūpinusios didelių Rusijos karinių pajėgų sukaupimu prie Ukrainos sienų, o Kijevas mano, kad Maskva ruošiasi agresijai. Kremlius tai neigia, bet kartu pateikė JAV reikalavimus dėl esą „raudonųjų linijų“.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje Ukrainos saugumo klausimui buvo skirta daugiausia dėmesio.

„Diskutavome dėl EVT išvadų teksto, todėl jame atsirado toks pasakymas, kad agresijos atveju bus pritaikytos pačios griežčiausios, restriktyvios priemonės Rusijai, ir manau, kad tai tikrai nėra tai, ką Ukrainos prezidentas minėjo, kad tai yra sankcijos jau po fakto, kurios nėra efektyvios. Tai yra sankcijos, kurios turėtų atgrasyti Rusiją nuo tokių veiksmų, kad ta pati intervencija ar kokia nors kitokia agresija prieš Ukrainą neįvyktų. Manau, kad tai yra labai gera priemonė, tai yra stiprus politinis signalas Rusijai, ir tikiuosi, kad šitie signalai kartu su kitų valstybių, JAV įsitraukimu turėtų padėti išvengti nepageidaujamų įvykių mūsų artimoje kaimynėje“, – žurnalistams ketvirtadienį vakare teigė prezidentas.

EVT išvadose teigiama: „Bet kokia tolesnė karinė agresija prieš Ukrainą, kaip atsaką, sukels didžiulių padarinių ir to kaina bus didelė, įskaitant su partneriais koordinuojamas ribojamąsias priemones.“

Kiek anksčiau, ketvirtadienį ryte, prieš prasidedant EVT, jis įspėjo, kad „gresia pati pavojingiausia situacija per pastaruosius 30 metų“. Be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį į vis didesnį Baltarusijos integravimą į Rusijos karines struktūras ir paragino NATO atnaujinti planus, gynybos strategijas.

Beje, EVT išvadose pasmerkiama migrantų instrumentalizacija, kurią vykdo Aliaksandro Lukašenkos režimas, bei raginama sukurti priemones užkirsti tam kelią: „Europos Vadovų Taryba griežtai smerkia tai, kad Baltarusijos režimas naudojasi migrantais bei pabėgėliais kaip priemone, ir to sukeltą humanitarinę krizę. ES toliau kovos su Baltarusijos pradėtu hibridiniu išpuoliu imdamasi ryžtingo atsako, atsižvelgdama į visus krizės aspektus.“

2021 12 17 06:41
Spausdinti