Europos KomisijaLietuva šiemet susidurs su didžiausia infliacija ne tik euro zonoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Tokias prognozes pirmadienį pateikė Europos Komisija. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą kentės visa Europa.
„Ekonomikos augimas – mažesnis, infliacija – didesnė“, – pirmadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje teigė už ekonomiką atsakingas komisaras Paolo Gentolini, pristatęs „Pavasaris 2022“ ekonomikos prognozę.
Prognozuojama, kad 2022 m. ES ir euro zonos realusis BVP augs 2,7 proc., o 2023 m. – 2,3 proc. (anksčiau „Žiemos 2022“ prognozėje numatyta atitinkamai 4,0 proc. ir 2,8 proc. (euro zonoje – 2,7 proc.) augimas).
Pasak Komisijos, didžiausią smūgį pasaulio ir ES ekonomikai daro energijos žaliavų kainos. Nors prieš karą jos jau buvo gerokai padidėjusios, netikrumas dėl tiekimo grandinių dar labiau pakėlė kainas, kartu padidino jų nepastovumą. Tai palietė maisto produktus ir kitas pagrindines prekes bei paslaugas, o namų ūkių perkamoji galia mažėja.
Taip pat prognozuojama, kad antrąjį šių metų ketvirtį infliacija pasieks aukščiausią lygį – 6,9 proc., o vėliau pamažu mažės. Tikimasi, kad ES infliacija padidės nuo 2,9 proc. 2021 m. iki 6,8 proc. 2022 m., o 2023 m. vėl sumažės iki 3,2 proc.
Pagrindinė Komisijos išvada Lietuvai: „Geopolitinė įtampa ir didelė infliacija ekonomikos augimui darys neigiamą įtaką.“
Čia ypač išsiskiria Lietuva. Jei anksčiau Lietuvai prognozuota didžiausia infliacija euro zonoje, tai dabar pagal infliaciją mūsų šalis atsidurs pirmoje vietoje visoje ES.
„Vartotojų kainos auga daug sparčiau, nei tikėtasi, ir prognozuojama, kad 2022 m. infliacija sieks 12,5 proc. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą lėmė energijos kainų šuolį. Jas vyriausybė tik iš dalies galės sušvelninti priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti šildymo išlaidas ir apriboti elektros energijos ir dujų kainas. Energijos kainų šuolis ir ir didėjantis susirūpinimas dėl tiekimo trūkumo taip pat didina maisto produktų kainas“, – sakoma Europos Komisijos prognozėje.
Vis dėlto 2023 m. tikimasi, kad infliacija Lietuvoje sumažės ir sieks 3,0 proc.
Taip pat prognozuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. padidės iki 4,6 proc. BVP ir kitais metais nukris iki 2,3 proc. BVP.
Pagrindinė Komisijos išvada Lietuvai: „Geopolitinė įtampa ir didelė infliacija ekonomikos augimui darys neigiamą įtaką.“
T. y. 2022 m. BVP augs tik 1,7 proc. ir 2023 m. – 2,6 proc. – žemiau nei įprasta pastarąjį dešimtmetį. Žiemą prognozuota, kad Lietuvos ekonomikos augimas tiek šiemet, tiek kitais metais ir sieks 3,4 proc.
„Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ES ekonomika neabejotinai išgyvena sudėtingą laikotarpį, todėl atitinkamai sumažinome savo prognozę. Didžiausias neigiamas veiksnys yra sparčiai augančios energijos kainos, dėl kurių infliacija pasiekė rekordines aukštumas, o Europos įmonėms ir namų ūkiams tenka didelė našta. Nors šiais ir kitais metais ekonomikos augimas tęsis, jis bus daug lėtesnis, nei tikėtasi anksčiau, kol tęsis Rusijos agresija, neapibrėžtumas ir rizika perspektyvai išliks didelė“, – pranešime spaudai cituojamas Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Tiesa, jis pridūrė, kad ES ekonomikos pagrindai yra tvirti, ES ekonomikoje kuriama daugiau darbo vietų.
