Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimai apie Rusijos teisę kelti klausimą dėl 72 mlrd. JAV dolerių kompensacijų Rusijai už Sovietų sąjungos investicijas sovietmečiu yra absurdiški, sako Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis pastebi, kad jie pasirodė likus mažiau nei savaitei iki Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties dienos.

„Tai yra absurdiškas pareiškimas – jis tam tikra prasme ir glumina, ir piktina, kadangi tai pareikšta praktiškai išvakarėse Gedulo ir vilties dienos, okupacijos ir genocido dienos, kuomet ją minime. Kalbėti tokius dalykus po visuotinai pripažintos mūsų šalies okupacijos, atimtos nepriklausomybės, tos žalos, kuri padaryta žmonėms ir valstybei, kalbėti apie kažkokias sumas – tai tikrai labai glumina“, – BNS sakė ministras. L.Linkevičius sako, kad A.Udalcovo žingsnis, kai šis gegužės 8-ąją Vakarams minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą prie Lietuvos partizanų paminklo Antakalnio kapinėse padėjo gėlių, buvo „suprantamas ir logiškas“.

O tai, kas čia dabar pareikšta, sunku paaiškinti ir logiškai, ir politiškai, ir moraliai.

„O tai, kas čia dabar pareikšta, sunku paaiškinti ir logiškai, ir politiškai, ir moraliai“, - teigė L.Linkevičius. Jis stebisi, jog panašiu metu Latvijoje taip pat pasirodė Rusijos ambasadoriaus šioje šalyje „samprotavimai spaudai“, kuriuose „taip pat neypatingai draugiškai atsiliepiama apie latvius“.

Pareiškė reikalavimus

A.Udalcovas interviu „Litovskij Kurjer“ pareiškė, kad Rusija nesvarstys galimo žalos kompensavimo Lietuvai už patirtą žalą sovietmečiu, ypač įvardijant tai kaip žalą dėl okupacijos. Jis tvirtino, kad Rusija pati turi teisę reikalauti 72 mlrd. dolerių už investicijas į Lietuvą sovietmečiu. „Galiu užtikrinti, kad niekas iš Rusijos oficialių asmenų šios beprasmio ir neperspektyvaus sumanymo nesiims svarstyti, juolab „okupacijos“ kontekste“, – interviu Lietuvoje leidžiamam rusiškam savaitraščiui „Litovskij Kurjer“ sakė A.Udalcovas.

Galiu užtikrinti, kad niekas iš Rusijos oficialių asmenų šios beprasmio ir neperspektyvaus sumanymo nesiims svarstyti, juolab „okupacijos“ kontekste.

Jis tikino, kad penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvoje 74 proc. gyventojų užsiėmė žemės ūkiu, o pagal pramonės produkciją Lietuva „triskart atsiliko nuo vidutinio lygio sąjungoje ir užėmė vieną paskutiniųjų vietų pagal pragyvenimo lygį“. Jis tikino, kad sovietmečiu SSRS investicijos į Lietuvą siekė 65 mlrd. dolerių, todėl, anot jo, galimas Lietuvos klausimas dėl kompensacijų iš Rusijos, kaip Sovietų Sąjungos įgaliojimų tęsėjos, už Lietuvos patirtą žalą buvimo SSRS metu „yra nepagrįstas ir absurdiškas“. A.Udalcovas priekaištavo, kad pastaruoju metu Lietuvoje surengti net du „nesisteminės Rusijos opozicijos“ susitikimai, taip pat išsakė kritikos dėl statomos sienos pasienyje su Karaliaučiaus sritimi, Vilniaus savivaldybės priimtų sprendimų dėl rusakalbių Senamiesčio mokyklos reorganizavimo. „Nekalbu jau apie gilią rusofobiją, taip pat apie kasmetinę Lietuvos specialiųjų tarnybų nacionalinio saugumo vertinimo ataskaitą, pagražintą, kaip visad, šnipinėjimo manija ir kitais bauginimais, bandant apkaltinti mūsų diplomatus žvalgybos veiksmais“, – teigė jis.

Šalys donorės

2000-aisiais Lietuvos Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičius, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (apie 80 mlrd. litų pagal tuometį JAV dolerio kursą), Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta. 2012-aisiais, Seimui bebaigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, ji turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo. Komisijos vadove buvo paskirta B.Burauskaitė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu. Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis teigia, kad Baltijos šalys buvo SSRS donorės. Jis teigia apskaičiavęs, kad Lietuva kasmet apie 5-6 proc. savo biudžeto skirdavo SSRS biudžetui, savo ruožtu Lietuvai perskirstomos SSRS lėšos daugiausia buvo nukreipiamos karinėms struktūroms, pirmaisiais dešimtmečiais kovojusioms su partizanais. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.