Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


Rusijos atjungimas nuo SWIFT: skambėjo baisiai, o išėjo…
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Europos Komisija

Dėl Kremliaus karinės agresijos prieš Ukrainą ES paskelbė naujas sankcijas Rusijai. Jos skamba grėsmingai – atjungimas tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT, bet, regis, Rusija gali atsikvėpti.

„Branduolinio ginklo poveikio“ sankcijos, kaip vadintas Rusijos atjungimas nuo SWIFT, bus taikomas tik septyniems rusų bankams: antrasis didžiausias bankas VTB, bankas „Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, bankas „Rossiya“, „Sovcombank“ ir VEB. Sąraše nėra nei didžiausio Rusijos banko „Sberbank“, nei dujų monopolininko „Gazprom“ banko „Gazprombank“.

Esą taip ES nori apsisaugoti nuo energetikos išteklių tiekimo sutrikimų, nes per „Sberbank“ ir „Gazprombank“ vyksta atsiskaitymai už juos.

Dar daugiau, paliekama 10 dienų Rusijos finansų sistemai pasiruošti, kol šis atjungimas įsigalios. Pasak aukšto Europos Komisijos pareigūno, pačioms ES finansų institucijoms reikia pasirengti tam.

SWIFT sistema leidžia bankams greitai ir saugiai informuoti vieniems kitus apie lėšų pervedimus. Atjungimas suvaržo prekybą su didžiąja dalimi pasaulio, bet vietoj to galima naudoti senus metodus, tokius kaip informacijos apsikeitimas per faksą. Anot minėto pareigūno, Kinija jau kuria savo SWIFT sistemą ir Rusija jau gali ja naudotis. Taip pat Rusija pati turi tokios sistemos užuomazgas, bet ten vykdoma tik 30 proc. operacijų (vidinių). Komisijos pareigūnas pripažino, kad dar vienas būdas apeiti ES sankcijas – kriptovaliutos.

Tai nėra tas atvejis, kai mes taikomės į visą Rusijos ekonomiką, mes taikomės tikslingai į atskirus bankus, kurie susiję su karu ir Rusijos valdžia.

„Tai nėra tas atvejis, kai mes taikomės į visą Rusijos ekonomiką, mes taikomės tikslingai į atskirus bankus, kurie susiję su karu ir Rusijos valdžia“, – pripažino jis, kuris taip pat minėjo, kad šios ir ankstesnės sankcijos atsiliepia daugiau nei 25 proc. Rusijos bankinio sektoriaus.

ES 27 šalių narių nuolatiniai atstovai taip pat sutarė uždrausti dalyvauti projektuose, kofinansuojamuose Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF). Taip pat uždrausta įvežti grynuosius eurus į Rusiją, nes teigiama, kad dalis rusų bankų pradėjo vežti eurų banknotus į šalį.

Tokių pat sankcijų imsis ir visos stipriausios ekonomikos – Didysis septynetas (Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija).

Pasak ES atstovų, sankcijų Rusijai vidutinio laikotarpio poveikį matome jau dabar – chaosas Rusijoje ir kaip krito rublio vertė. Nuo šių metų pradžios rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nusmuko 27 proc. ir dabar yra pasiekęs visų laikų žemumas.

Be to, ES antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms „Russia Today“ ir „Sputnik“ transliuoti bendrijoje.

Ankstesnės sankcijos

Pirmadienį ES į sankcijų sąrašą įtraukė 26 asmenis ir vieną subjektą iš Rusijos. Į sąrašą papildomai įtraukiami oligarchai ir verslininkai, veikiantys naftos, bankininkystės ir finansų sektoriuose, taip pat vyriausybės nariai, aukšto rango kariniai atstovai, taip pat propagandininkai. Ribojamosios ES priemonės dabar taikomos iš viso 680 asmenų, tarp kurių ir visi Dūmos nariai, bei 53 subjektams, apima turto įšaldymą ir draudimą sudaryti jiems galimybę naudotis lėšomis. Be to, į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas draudimas keliauti užkerta galimybę šiems asmenims atvykti į ES teritoriją arba vykti per ją tranzitu.

2022 m. vasario 25 d. ES nusprendė įšaldyti Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.

Pirmadienį ES taip pat nusprendė uždrausti savo teritorijoje tūpti, iš jos kilti ar virš jos skristi visiems orlaiviams, kuriuos eksploatuoja Rusijos oro vežėjai.

Be to, draudžiama sudaryti sandorius su Rusijos centriniu banku ir taip įšaldomi jo užsienio rezervai. Taip pat ribojamas technologijų eksportas.

Kartu pirmadienį ES patvirtino dvi paramos priemones pagal Europos taikos priemonę, kuriomis bus prisidedama prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumų ir atsparumo stiprinimo siekiant apginti šalies teritorinį vientisumą ir suverenumą ir apsaugoti civilius gyventojus nuo vykstančios karinės agresijos. Paramos priemonėmis, kurių bendra vertė – 500 mln. eurų, bus finansuojamas įrangos ir reikmenų tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant – pirmą kartą istorijoje – mirtinąją ginkluotę.

2022 03 02 13:50
Spausdinti