ScanpixSvarbiausių rugsėjo 28-osios naujienų Lietuvoje ir pasaulyje apžvalga.
Pasirašytas dekretas dėl nepripažintos Kalnų Karabacho valstybės
Separatistinio Kalnų Karabacho vadovas Samvelas Šachramanianas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo nusprendė, jog separatistinė Kalnų Karabacho valstybė nustos egzistuoti nuo sausio 1-osios. Taip pat 2024-ųjų pradžioje bus likviduotos visos Kalnų Karabacho valdžios institucijos.
Kalnų Karabachas oficialiai pripažįstamas Azerbaidžano dalimi nuo 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga. Nė viena šalis, net Armėnija, nepripažino šio regiono nepriklausomybės. Tačiau etniniai armėnų separatistai kontroliavo regioną nuo 10-ojo dešimtmečio, kai laimėjo žiaurų karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių.
Ginklavimosi metas Rusijoje
Šiandien Rusijos finansų ministerija paskelbė dokumentą, kuriuo nurodė, kad 2024 m. šalis planuoja beveik 70 proc. padidinti gynybos išlaidas. Dokumente teigiama, kad išlaidos gynybai, palyginti su praėjusiais metais, turėtų išaugti daugiau kaip 68 proc., iki beveik 10,8 trln. rublių (per 105,5 mlrd. eurų), ir sudaryti apie 6 proc. BVP.
SCANPIXNuo praėjusių metų, kai prasidėjo konfliktas, Rusija, nepaisydama nuolatinės didelės infliacijos ir silpnėjančio rublio, padidino ginklų gamybos apimtį ir skyrė milžiniškas lėšas savo karo mašinai finansuoti.
Naujas įtvirtinimas Šiaurės Korėjos konstitucijoje
Šiaurės Korėjos įstatymų leidžiamoji valdžia konstitucijoje įtvirtino šalies kaip branduolinės galybės statusą. Šalies lyderis Kim Jong-unas sakė, kad Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgumų kūrimo politika tapo pagrindiniu valstybės įstatymu, kurio neleidžiama pažeisti.
ScanpixŠiaurės Korėja šiais metais atliko rekordinį skaičių ginklų bandymų, o santykiai su Pietų Korėja ir Jungtinėmis Valstijomis yra labai įtempti, baiminantis, kad Pchenjanas gali atlikti pirmąjį branduolinį bandymą nuo 2017-ųjų. Iš viso nuo 2006 m. ši izoliuota Rytų Azijos valstybė yra įvykdžiusi šešis bandymus su branduoliniais ginklais.
Rekordinės JAV naftos kainos
JAV naftos kainos pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei metus – lapkričio mėnesio ateities sandorių JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina pašoko 3,6 proc., tai yra iki 93,68 JAV dolerio už barelį.
Šuolis buvo užfiksuotas po to, kai paaiškėjo, kad netikėtai sumenko JAV naftos atsargos. Pasak analitikų, naftos kainų padidėjimas paveikė ir JAV akcijų rinką.
Esame tarp ekonomiškai vargingiausių ES šalių
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) praneša, kad per 2023 m. pirmą ketvirtį Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pablogėjo. Bendrą šalies ekonomikos padėtį vertinantis rodiklis rodo, kad iš didžiausią vargą patiriančių Europos Sąjungos (ES) ūkių Lietuva užima trečią vietą. Manoma, kad pagrindinės šalies ekonomiką sukausčiusio sunkmečio priežastys yra padidėjęs nedarbas ir sumažėjęs BVP.
Lietuvoje – žvalgybiniai NATO orlaiviai
Pirmą kartą Lietuvoje dislokuojama žvalgybinė NATO išankstinio perspėjimo ir kontrolės sistema (AWACS). Šie lėktuvai užtikrins oro erdvės stebėjimą, valdymą, kontrolę, ryšį 400 kilometrų atstumu nuo taikinio. Orlaiviai stebės Rusijos karinę veiklą.
ScanpixKaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zokniuose 150 karių pradės apmokymus su AWACS orlaiviais.
Mokytojų streikas ir susitarimas su miniterija
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pranešė, kad penktadienį 185 mokyklos ir apie 3 tūkst. pedagogų pradės streiką. Streikuosiantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai žygiuos nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Pedagogų streiko išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl jų keltų reikalavimų. „Su keturiomis iš penkių profsąjungų pasiekėme susitarimą ir toliau judėsime link sutarties pasirašymo. Visos pusės žengė žingsnius konstruktyvaus sprendimo link, už tai esu dėkingas“, – po derybų su pedagogų profsąjungomis teigė ministras Gintautas Jakštas.
