Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


KARAS UKRAINOJE
Rusų opozicionieriai: laimėti karą Ukrainai trūksta ginklų, Vakarų politikams – lyderystės
BNS
BNS foto
M. Chodorkovskis.

Ukrainai dar trūksta ginklų laimėti karą prieš Rusiją, o Vakarų politikams – lyderystės padėti kariaujančiai šaliai, jie mieliau renkasi pataikauti savo rinkėjams, sako Rusijos opozicionieriai bei ekspertai.

Lietuvoje surengtame Laisvosios Rusijos kongrese kalbėję Kremliaus kritikai Michailas Chodorskovskis, Garis Kasparovas bei Prancūzijos ir JAV pilietybę turintis rašytojas Jonathanas Littellas sutaria, kad jau pusmetį trunkančio karo baigtis priklauso nuo ginklų, kuriuos Vakarai gali pristatyti Ukrainai.

Tačiau, pasak jų, Vakarai dar nėra suinteresuoti tiekti ginkluotę, kuri galėtų lemti persilaužimą Ukrainos naudai.

Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, kad sudėtingiausias karo etapas laukia žiemą, tačiau ukrainiečiai atlaikyti šaltojo metų laiko iššūkius ir žūtbūtinę kovą psichologiškai pasiruošę labiau, nei nuo išaugusių energetikos kainų kenčianti į tiesioginį konfliktą neįsitraukianti Europa.

Įžvelgia Ukrainos iniciatyvą

„Karas klostosi visai ne taip, kaip norėjo V. Putinas. Karas klostosi ne taip, kaip tikėjosi Vakarai. Galima sakyti, kad karas pralenkė visas prognozes: Ukraina ne tik atsilaikė, bet ir sugebėjo suburti turbūt pajėgiausią kariuomenę Europoje ir nuolat perima iniciatyvą. Dabartinė stadija – akivaizdu, kad V. Putinas dar nepralaimėjo, o Ukraina nelaimėjo, bet iniciatyva perėjo Ukrainos pusėn“, – teigė G. Kasparovas.

„Visi galvoja apie tai, kaip praeis žiema, kokios bus šios žiemos karinės, politinės, ekonominės išvados. Ši žiema bus lemtinga“, – įsitikinęs jis.

M. Chodorkovskis atkreipė dėmesį, kad Rusia dar vengia veiksmų, kurie gali turėti pasekmių šalies viduje, t. y. visuotinės mobilizacijos, tuo metu Ukraina visiškai priklauso nuo reguliaraus Vakarų karinio aprūpinimo.

„Jei įsivyraus tendencijos, kurios stebimos Vakarų politikų pokalbiuose, kad Ukrainai nereikia leisti pralaimėti, bet ir kad V. Putinas nesijaustų pralaimėjęs, o Ukraina su turimu kiekių ginklų gali nueiti per toli, bijau, kad pasekmės bus sunkios“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.

G. Kasparovas taip pat ragino kovoti su naratyvu, kad „reikia padėti Ukrainai, bet ji negali laimėti“, todėl reikia tartis su Kremliumi. Anot jo, būtent to ir siekia Rusijos propaganda.

Vakarai bijo branduolinio ginklo

J. Littello teigimu, tvyro nuojauta, kad Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, Ukrainai tiekiami ginklai „apskaičiuoti taip, kad leistų Ukrainai nepralaimėti, bet nėra pakankami, kad Ukraina laimėtų“.

„Manau, kad V. Putino branduolinio ginklo grasinimai turėjo didelės įtakos Vakarams. Žinau žmonių Prancūzijos valdžioje, kurie labai rimtai peržiūri šias grėsmes, ir jie labai bijo, kad V. Putinui pasirodžius, jog pralaimi, jis panaudos taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje (...). Tai paaiškina, kodėl Ukrainai nesuteikiama pakankamai ginklų, kad ji iš tiesų sutriuškintų Rusiją“, – kalbėjo jis.

Pasak J. Littello, Rusija susiduria su ginklų, žmogiškųjų resursų trūkumu, prastu kariniu vadovavimu, tad ji kliaunasi artilerija.

„Jie neturi nieko, bet kol kas jiems to pakanka, kad jie išlaikytų tai, ką turi, ir galbūt eitų net toliau“, – kalbėjo J. Littellas.

Jis įsitikinęs, kad žiemą karo taktika keisis, bet abejojo, ar Rusijos puolimas žiemą sustiprės.

„Ukraina greičiausiai atlaikys žiemą, toliau – pamatysime. Bet vertinant tai, ką JAV šiuo metu tiekia, nematau lūžio galimybės Ukrainai“, – pripažino jis.

Pasigenda lyderystės

G. Kasparovas sakė, kad mintis, jog karas gali peržengti NATO sienas, „paralyžiuoja“ Vakarų lyderius bei Jungtinių Valstijų prezidento Joe Biden'o administraciją, o tai gali turėti įtakos ateinančių dešimtmečių Vakarų istorijai.

„Dėl ginklų tiekimo – tai, ką matome dabar, nenoriu sakyti žodžio „gėda“, bet tai yra apgailėtinas vaizdas. JAV ginklų kiekis per pastaruosius šešis mėnesius yra juokingas, palyginti su tuo, ką ta pati Amerika padarė per pirmą pusmetį, kai Hitleris užpuolė Sovietų Sąjungą“, – kalbėjo Rusijos opozicionierius.

„Nėra tos politinės valios, kurią turėjo Ruzveltas ir Čerčilis“, – pridūrė jis, turėdamas omeny JAV ir Jungtinės Karalystės vadovus Antrojo pasaulinio karo metu.

M. Chodorkovskio nuomone, Vakarus apėmusi politinės lyderystės krizė, nes valstybių vadovai mieliau išsiaiškina savo rinkėjų nuotaikas ir stengiasi išpildyti „tuos norus, kuriuos transliuoja elektoratas“. Jis taip pat pripažino, kad Vakarų elgesį lemia ir branduolinio ginklo panaudojimo baimė.

„Tenka kovoti su lyderystės ir vadovavimo balansu. Visiškai sutinku su Gariu – politinės lyderystės nėra, tai matome ir stebėdami Ukrainos karinę situaciją“, – kalbėjo jis.

„Taip, šiandien niekas negali užtikrintai pasakyti, ar V. Putinas pasiruošęs paspausti mygtuką, ar ne, bet kurti politiką bijant, kad kas nors paspaus mygtuką... kartais reikia pripažinti, kad grėsmė yra, bet mes ją turime ignoruoti“, – ragino buvęs naftos kompanijos „Jukos“ vadovas.

Europa žiemą ištvers sunkiau

J. Littello teigimu, nėra abejonių, kad žiemą situacija Ukrainoje dėl šildymo, degalų trūkumo, bus nepalyginamai sudėtingesnė nei Europoje, bet karo užgrūdinti jos žmonės geriau pasiruošę sunkumams.

„Vakarai nėra psichologiškai pasiruošęs sunkumams, jei kalbame apie infliaciją, augančias dujų kainas ir jų trūkumą. Tai suintensyvins politines problemas, kurias stebime Europoje, ypač dešiniosios partijos tai išnaudos, kaip instrumentą (...) siekiant pakeisti „valdžios konjunktūrą“, – kalbėjo ekspertas.

Jo teigimu, Baltijos šalys, Lenkija kur kas geriau supranta, prisimena sovietų represijas, tad problemas turėtų ištverti lengviau.

M. Chodorkovskis ragino nedramatizuoti situacijos, sakydamas, kad sukauptos energetinės atsargos leidžia Europai pergyventi šią žiemą.

„Kalbama apie dešimtis milijardų dolerių, bet tai nėra šimtai milijardų ar trilijonai (..) tai bus skausminga, bet ne mirtina. Kiek Vakarų lyderiai pajėgūs su tuo susitvarkyti – grįšiu prie pesimizmo: jie nėra tokiais lyderiais ir pastarųjų dviejų dešimtmečių energetinės politikos klaidos pastaraisiais dešimtmečiais kelia grėsmę energetiniam stabilumui“, – tvirtino jis.

„Esu ir optimistas: nemanau, kad ši isterija, kuri visiškai įmanoma, turį realų ekonominį pagrindą“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.

G. Kasparovas įsitikinęs, kad alternatyva sankcijoms, dėl kurių kyla energetikos kainos, būtų kur kas pesimistiškesnės, neatmetant, jog karas išplis į rytines Europos Sąjungos ir NATO valstybes.

„Reikia susitaikyti, kad temperatūra butuose bus mažesnė keliais laipsniais, bet Ukraina už tai moka krauju kasdien. Kai tai taps aišku, Vakarų visuomenė bus pasirengusi sunkiam pasirinkimui“, – tvirtino opozicionierius.

Valdžią pakeistų tik perversmas

J. Littello nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas investavo daug politinio kapitalo į šį karą, tad jei jis pralaimės kovą, nebus jokio kompromiso, ir valdžia turėtų keistis.

„Nežinau, kas bus Rusijos valdžioje. Nematau kito būdo valdžiai pasikeisti kaip tik perversmas Rusijos viduje (...). V. Putinui nėra kelio į priekį – daugiau karo, daugiau agresijos, bet nėra ir kelio atgal“, – įsitikinęs rašytojas.

Jis pabrėžė, kad Vakarų sankcijos veikia Kremlių, tačiau nereikėtų Rusijos vertinti Vakarų standartais, kai lyderiams rūpi elektorato nuomonė. Pasak jo, liberalioji inteligentija galbūt ir „nekenčia Putino“, bet tai neveikia paprastų žmonių.

Jo nuomone, visiškas draudimas į Europą keliauti rusams gali dar labiau sustiprinti simpatijas autoritariniam lyderiui.

„Kiti galvoja – V. Putinas arba niekas, nes veikia sankcijos, nes gyvenimas taps sunkesnis (...). Jei žmonių neišleis iš Rusijos, tada – arba caras, arba niekas. Nes jie neturi trečio kelio. Efektas ir priemonės siekiant užšaldyti šią sistemą nepasiteisina“, – tvirtino J. Littelas.

„Manau, kad Rusijos ateitis yra tamsi. Nemanau, kad bus taip, kaip Šiaurės Korėjoje, bet būsi 10–15 metų bus sunkūs ir tamsūs Rusijai“, – pridūrė jis.

Įžvelgia Kremliaus „pamatų drebėjimą“

G. Kasparovas palygino situaciją su 1942 metų Vokietija, kur tuo metu „vyko normalus gyvenimas“, nepaisant kelių intelektualų, iš egzilio skleidusių antinacistines nuotaikas. Anot jo, V. Putino „modernizuota fašistinė diktatūra“ neturi realaus ideologinio pagrindo, išskyrus valdžią, pinigus ir propagandinį aparatą.

Vis dėlto jis įžvelgė permainų užuominas Kremliuje.

„Jau dabar matyti V. Putino valstybinės santvarkos pamatų drebėjimas. Jei Vakarai išlaikys sankcijas, kalbu ne apie penkerius ar dešimt metų, manau, kad žiema bus lemianti, nes pavasarį Rusijos ekonomika faktiškai žlugs“, – įsitikinęs G. Kasparovas.

„Rusijai nėra jokių šansų atsilaikyti iš esmės dėl to, kad ji pirmą kartą savo istorijoje priešinasi visam Vakarų pasauliui (...). Jie tikisi, kad Vakarai suklups. Tai – blefas“, – pridūrė jis.

Buvęs pasaulio šachmatų čempionas ragino išlaikyti sankcijas, pabrėždamas, kad, pavyzdžiui, kiekvienas nepristatytas lustų krovinys reiškia nepagamintą raketą, kuri kristų į Ukrainos žemę.

„Permainos Rusijoje nėra įmanomos be Ukrainos pergalės ir nuo Vakarų lyderių pasirengimo atsakyti į V. Putino branduolinį šantažą“, – tvirtino Kremliaus kritikas.

Ir M. Chodorkovskis, ir G. Kasparovas sakė tikintys, kad Rusija pasibaigus karui galėtų pasukti federalizacijos keliu. M. Chodorkovskis tvirtino nemanantis, jog ji galėtų susiskaldyti į kelias decentralizuotas valstybes. Anot jo, „Rusijos federalizacija yra kertinė užduotis postpututiniškai Rusijos sąrangai“.

„Ar reikia kalbėti apie visišką Rusijos iširimą, manau, kad pirmiausia tai, laimei, neįmanoma, antra, tai būtų blogai, nes turėtumėme penkias-septynias branduolines valstybes, kurių federalinės sienos virsta valstybinėmis – tai būtų košmaras visai Europai“, – sakė M. Chodorkovskis.

2022 09 01 15:52
Spausdinti