ScanpixDaugelis valstybių Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje ėmėsi „plataus puolimo“ prieš žmogaus teises, įvedant drakoniškas taktikas ir įrankius protestams riboti, saviraiškos laisvei ir pilietinei visuomenei engti, teigiama „Amnesty International“ metinėje šių regionų apžvalgoje.
Balandžio 16 d. išleistoje apžvalgoje pabrėžiama, kad kol žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, nevyriausybinės organizacijos ir protestuotojai 2019 m. patyrė vis labiau augantį spaudimą, taikios protesto akcijos savo dydžiu vis tiek augo, reikalaudamos savo šalies valdžias būti atsakingas už savo veiksmus.
Portalo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/RL) teigimu, jau ir taip bloga situacija regione, besidriekiančiame nuo Baltarusijos iki Kazachstano ir nuo Azerbaidžano iki Rusijos, dar suprastėjo šių valstybių vyriausybėms įvedant skubius apribojimus bandant sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą, baiminantis, kad sveikatos apsaugos priemonės gali tapti pretekstu toliau minti demokratines laisves.
„Amnesty“ Europos ir Vidurio Azijos politikos vadovas Danielis Balsonas regiono šalyse paskelbtas nepaprastąsias padėtis laiko kaip gerą „trąšą“ žmogaus teisių pažeidimams.
„Iš esmės regiono šalių vyriausybės nenaudojo šios pandemijos kuriant naujus metodus spausti žmones, tačiau paspartino jau gerai išlavintų metodų naudojimą, – portalui RFE/RL situaciją komentavo D. Balsonas. – Kas pasikeitė – tai, kad daugelis vyriausybių pandemijoje įžvelgė baltą lapą naujiems drakoniškiems metodams ir būdams savo pažeidimus ištransliuoti.“
„Amnesty“ teigimu, praėjusiais metais susirinkimų teisė „ir toliau buvo aršiai paminama“ daugelyje regiono valstybių, tačiau „žmonės gatvėse tai puikiai suprato ir buvo gan drąsūs kovodami dėl jos“ bei organizuodami protestus prieš nesąžiningus rinkimus, blogą valstybių valdyseną, aplinkosauginę situaciją ar prastas gyvenimo sąlygas.
Rusijoje, kurioje valdžia panaudojo teisines priemones ir policijos jėgą malšindama protestus, žmonės vis tiek ėjo į gatves reikalaudami sutvarkyti daugelį problemų, tarp kurių yra didėjanti korupcija ir prastėjanti žmogaus teisių situacija.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Maskvoje vyko vieni didžiausių kada buvusių protestų, kai vietos valdžia neleido opozicijos kandidatams dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose.
„Atsakomieji veiksmai prieš masinių protestų dalyvius Maskvoje paskatino precedento neturinčią solidarumo kampaniją, kuri signalizuoja tolimesnį žmogaus teisių suvokimo ir pilietinės visuomenės galios pabudimą Rusijoje“, – teigė „Amnesty“ Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių regioninė direktorė Marie Struthers.
Saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė 2019 m. ir toliau buvo puolama. Net žiniasklaidos laisve galinčioje pasidžiaugti Ukrainoje reguliarūs išpuoliai prieš žurnalistus būna retai tiriami.
Kartelė nuleista ypač žemai
„Rusijoje esantys „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymai „sistemiškai veikė prieš žmogaus teises ir nevyriausybines organizacijas, neįskaitant nuolatos vykstančių teisėsaugos persekiojimų ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos nuolatinio šmeižto“, – teigiama „Amnesty“ apžvalgoje.
Organizacija pridūrė, kad valdžios organai šioje šalyje su naujais įstatymais „nustatė gan žemą kartelę“ ir stipriai išplėtė minėtųjų „užsienio agentų“ sąvoką ir pavieniams asmenims, tinklaraštininkams ir žurnalistams.
Tadžikistane buvo įvestos „nacionalinės saugumo priemonės“ trukdyti nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvių gynėjams, o kankinimai ir kitas elgesys su „nusikaltėliais“ išliko perteklinis ir nepateisinamas.
Azerbaidžane situacija taip pat išliko bloga, valdžiai nutildant bet kokį nepasitenkinimą dėl vykdomos politikos.
Visame regione kai kurios tautinės mažumos, LGBT bendruomenės nariai, religinės grupės ir neįgalieji irgi patyrė diskriminaciją, persekiojimą ir net patyrė smurtą. Buitinis smurtas prieš moteris ir vaikus taip pat toliau yra gan paplitęs.
