BNS FotoNauji gynybiniai pajėgumai Lietuvoje ir kitose NATO rytinio flango valstybėse – gerai, bet Aljansas vis dar neišsivaduoja iš „eskalacijos spąstų“
„Baltijos valstybėms desperatiškai reikia saugumo ir gynybos. Mes rėmėmės atgrasymu, manau, kad šis etapas turi baigtis, turime imtis realios gynybos, – kovo pabaigoje Briuselyje emocingai kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir čia pat pridūrė: – Mums reikia daugiau ginkluotės ir visų pirma realių Baltijos šalių gynybos planų, kurie atspindėtų strateginę regiono realybę.“
Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą NATO sąjungininkai suskubo stiprinti vadinamąjį rytinį flangą (Baltijos valstybės, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija). Apie papildomai ten siunčiamas pajėgas pranešė tiek mažesnės valstybės narės (Danija, Norvegija), tiek didžiosios – Didžioji Britanija, Vokietija ir JAV. Aljansas taip pat aktyvino savo greitojo reagavimo pajėgas NRF (NATO Response Force) ir labai aukštos parengties priešakines pajėgas VJTF (Very High Readiness Joint Task Force).
„Pirmą kartą dislokuojame NATO greitojo reagavimo pajėgas. Daugiau kaip 130 naikintuvų ir daugiau kaip 200 laivų nuo Šiaurės iki Viduržemio jūros paskelbta aukšta parengtis. Ir toliau darysime viską, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos colį“, – kovo pradžioje po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
