Rusijos valdžios institucijos vienašališkai nusprendė pakeisti šalies jūrų sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, tvirtinama teisės aktų portale paskelbtame vyriausybės nutarimo projekte, skelbia leidinys „The Moscow Times“.
Šiame dokumente, kurį parengė Rusijos gynybos ministerija, sakoma, kad Rusija ketina paskelbti dalį vandenų rytinėje Suomijos įlankos dalyje bei teritorijoje netoli Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų savo vidiniais vandenimis.
Tam, kad galėtų pasiekti šį tikslą, Rusija pakeitė taškų, nustatančių bazines linijas, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros ir gretimos zonos palei pakrantę bei salas plotis, geografines koordinates.
Remiantis vyriausybės nutarimo priedu, pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė planuoja pakoreguoti koordinates prie Jagrų, Somerso, Hoglando, Rodšero, Malyj Tiuters ir Vigrundo salų, taip pat prie šiaurinės įplaukos į Narvos upę.
Lietuvo pasienyje Rusija ketina peržiūrėti teritorijas palei Kuršių neriją, Tarano kyšulį ir Baltijos neriją.
Gynybos ministerija siūlo pripažinti 40 metų senumo Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos dekretą, reglamentuojantį sienas Baltijos jūroje, iš dalies „negaliojančiu“.
Dokumentas dėl sienų peržiūros, kurio Suomijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kol kas oficialiai nekomentavo, buvo pristatytas beveik tuo pat metu, kai Rusija pradėjo taktinių branduolinių ginklų pratybas.
G. Nausėda: tai gali būti platesnio masto veiksmų prieš NATO dalis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad skelbiami Maskvos planai keisti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija gali būti platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis. Anot šalies vadovo, šį rytą Vilniaus nerimą dėl besiklostančios situacijos Aljanso kolegoms išreiškė ir Lietuvos ambasadorius NATO Deivydas Matulionis.
„Pirmiausia įsitikinkime, apie kokio lygio dokumentą mes čia kalbame. Informacija yra nepatvirtinta, todėl kol kas ji – pusiau gandų lygio. Noriu priminti, kad Lietuva turi pasirašytą sutartį su Rusijos Federacija dar 1997 m., ji įsigaliojo 2003 m. Bet koks sutarties sąlygų keitimas būtų vienašališkas tarptautinės sutarties laužymas“, – Ignalinoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Galimas dalykas, kad tai yra platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis. Tokios žinios, be abejo, mus tikrai suneramino – net ir nepatvirtinta informacija taip pat yra informacija. Štai kodėl Lietuvos atstovas NATO Deivydas Matulionis šįryt neformaliame ambasadorių susitikime išreiškė mūsų susirūpinimą ir pateikė jį kitiems sąjungininkams“, – teigė jis ir pridūrė, kad formalus ambasadorių posėdis numatomas šįvakar.
G. Nausėda neatmeta, jog tokiais pareiškimais Rusija siekia išprovokuoti Vakarų šalių ir Lietuvos reakciją.
„Manau, kad tokiu būdu norima tiesiog išprovokuoti kažkokiems veiksmams. Bet manau, Lietuva visada elgiasi santūriai, Lietuva stengiasi išvengti karštakošiškų pareiškimų ir sprendimų. Taip elgsimės ir toliau“, – patikino Daukanto aikštės rūmų lyderis.
Vertindamas žinias apie Rusijos ketinimus, šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į geopolitinį kontekstą.
„Branduolinio taktinio ginklo pratybos, kalbos apie susikaupusias migrantų gretas prie Lenkijos ir Baltarusijos pasienio, kurios gali šturmuoti Lenkijos ir Baltarusijos sieną – be abejo, tai rodo Rusijos pastangas toliau eskaluoti situaciją. Turime būti ne tik budrūs, bet ir duoti labai griežtą atkirtį tokiems mėginimams“, – pabrėžė G. Nausėda.
A. Pocius: vėl bandoma gąsdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius mano, kad Rusijos planus pakeisti sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje reikėtų vertinti kaip eilinį gąsdinimą, bandant atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai.
„Manau, kad čia eilinį kartą bandoma gąsdinti, grasinti. Rusija nori atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai ir ta retorika nieko gi naujo“, – Eltai teigė A. Pocius.
„Bet reikia vertinti pagal principą, kad geriau ruoštis blogiausiam, taigi reikia būti budriems. Tai ir darysime“, – pridūrė jis.
Todėl politikas mano, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) turi įvertinti šiuos Maskvos pareiškimus.
„Manau, kad URM turėtų atlikti jau oficialius užklausimus ir pavertinti šią situaciją bei kartu priimti kažkokius oficialesnius sprendimus“, – sakė A. Pocius.
Rusijos pareiškimus dėl vienašališkai planuojamų perbraižyti Baltijos jūros sienų, pasak A. Pociaus, trečiadienį suplanuotame posėdyje ketina apsvarstyti ir NSGK.
Rusijos valdžios institucijos vienašališkai nusprendė pakeisti šalies jūrų sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, tvirtinama teisės aktų portale paskelbtame vyriausybės nutarimo projekte, skelbia leidinys „The Moscow Times“.
Šiame dokumente, kurį parengė Rusijos gynybos ministerija, sakoma, kad Rusija ketina paskelbti dalį vandenų rytinėje Suomijos įlankos dalyje bei teritorijoje netoli Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų savo vidiniais vandenimis.
Tam, kad galėtų pasiekti šį tikslą, Rusija pakeitė taškų, nustatančių bazines linijas, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros ir gretimos zonos palei pakrantę bei salas plotis, geografines koordinates.
