Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus su mažiausiomis priemokomis.
Šiam tikslui ministerija siūlo įvesti metinį 45 eurų „priemokų krepšelį“, kurį viršijus valstybė padengtų tolesnes papildomas pacientų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka.
Vyriausybei teikiamomis pataisomis inicijuojamos naujovės paliestų ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei gaunančius mažas pajamas, t.y. iki 267 eurų, asmenis per mėnesį.
Siūloma atsisakyti ligšiolinės tvarkos, kai padengiamos visos jų priemokų išlaidos, o taip pat padengti tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka.
Kartu siūloma nustatyti priemokų lubas medicinos pagalbos priemonių įsigijimui – maksimalios pacientų priemokos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos.
Ministerija taip pat planuoja įvesti visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas. Planuojama, kad tokia kainodara leis sutaupyti apie 16 mln. eurų per metus.
Pataisos artimiausiu metu bus teikiamos Vyriausybei, dėl jų turės apsispręsti ir Seimas. Tikimasi, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2023-iųjų.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas antradienį sakė, kad šiuo metu pacientai kompensuojamųjų vaistų priemokoms per metus išleidžia apie 15 eurų, daugiau nei 45 eurus išleidžia apie 120 tūkst. pacientų Lietuvoje.
„Vadovaudamiesi kitų ES šalių patirtimi, norime įvesti krepšelį, kuriame per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Kai būtų pasiekta 45 eurų riba, įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms – pacientams nebereikėtų mokėti priemokų už vaistus su mažiausia priemoka“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Viceministras pabrėžė, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį.
Anot jo, panaikinti visas be išlygų kompensacijas vyresnio amžiaus ir mažas pajamas turintiems gyventojams siekiama pastebėjus, kad apie 60 proc. jų renkasi brangesnius arba net ir brangiausius vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Šie pakeitimai, skaičiuojama, leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus.
„Manome, kad tai iki galo nėra socialiai teisinga praktika, nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys. Tad sieksime, kad būtų kompensuojamos tos medicinos pagalbos ir tie vaistai, kurie yra būtini, kurie turi mažiausią priemoką“, – akcentavo jis.
Anot viceministro, pakeitimais dėl kainodaros siekiama iš esmės mažinti vaistų kainas Lietuvoje priartinant jas prie ES vidurkio, racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir valstybės lėšas bei sudaryti palankesnes galimybes rinką patekti inovatyviems vaistams.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama