Sprendimas nuo rudens grąžinti privalomąją karinę tarnybą šalyje sutiktas nevienareikšmiškai. Tačiau vien garsiai tai paskelbdama Lietuva laimėjo vieną viešųjų ryšių mūšių, kurie tarptautinėje arenoje nedažnai būna pergalingi.
Vieną pirmųjų reakcijų į Valstybės gynimo tarybos sprendimą paskelbęs žinomas analitikas ir „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas ne tik ypač taikliai prognozavo, kaip šis žingsnis bus sutiktas mūsų sąjungininkų, bet ir tarsi davė toną.
„Tai ženklas, kad į situaciją žiūrite rimtai. Tai panašu į ES sankcijas Rusijai. Deja, realios įtakos jos nedaro. Net jei visus Lietuvos piliečius apvilktumėte karinėmis uniformomis, Rusija vis tiek bus didelė ir galinga valstybė. Tai ženklas, kad Lietuva į krašto gynybą žiūri rimtai. Gynyba yra ne tik tai, ką gali padaryti sąjungininkai, bet ir tai, ką dėl to daro pati valstybė. Jei kas nors skaičiuoja, kad Lietuvai okupuoti užtektų 6 valandų, priėmus tokį sprendimą galbūt reikės 76 valandų. Ir tai suteiktų daugiau laiko sąjungininkams reaguoti. Iki šiol Latvijos ir Lietuvos gynyba buvo itin silpna, paremta tik NATO pajėgomis. Grąžinti šauktinių kariuomenę yra teisingas žingsnis. Tikiuosi, kad ir Latvija paseks šiuo pavyzdžiu“, – sakė E. Lucasas Lietuvos radijui.
Lietuvos sprendimas skamba per visą pasaulį ne tik kaip ženklas, kad mūsų šalis, net ir būdama NATO narė, jaučia vis didesnę Rusijos grėsmę. Tiek įtakingiausia pasaulio žiniasklaida, tiek analitikai šį faktą įvertino kaip naują signalą, kad kardinaliai keičiamas požiūris į gynybą.
Ilgą laiką būtent Lietuva yra viena mažiausiai lėšų krašto apsaugai skiriančių Aljanso narių ir savo gynybos naštą bando užkrauti sąjungininkams ant pečių. Todėl teigiamai tiek politikų, tiek analitikų Vakaruose įvertintas ir Lietuvos partijų praėjusiais metais paskelbtas naujas susitarimas nuosekliai didinti krašto apsaugos išlaidas, kad 2020 m. būtų pasiektas neformalus NATO standartas – gynybai skiriami 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lygiai taip pat palankiai sutiktas tiek praėjusių metų viduryje priimtas sprendimas didinti gynybos išlaidas 38 mln. eurų, tiek šių metų biudžete atriekti dar 116 mln. eurų papildomai. Todėl žinia apie šauktinių grąžinimą Lietuvos veiksmų pagrįstumu ir nuoširdžiu mūsų šalies susirūpinimu savo gynyba įtikino net šauktinių kariuomenės skeptikus, kokiu, pavyzdžiui, viešai save vadina žinomas įtakingo JAV analitikos centro „Heritage Foundation“ ekspertas Luke’as Coffey.
Beje, L. Coffey yra ne tik buvęs JAV kariškis, bet ir buvęs Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus specialusis patarėjas, atsakingas už britų ginkluotųjų pajėgų pritaikymą sąveikai su NATO. „Jei Rusija pultų Lietuvą, kiekviena diena, kiekviena valanda, kuri stabdytų puolimą, suteiktų NATO daugiau laiko atsakyti. Lietuva daro tai, ką ji mano esant geriausia dėl savo gynybos (ir kai kuriais atvejais dėl savo nacionalinio išlikimo). Dažnai girdžiu, kad Baltijos šalys gali būti kitas Rusijos taikinys, bet tai reiškia, kad kitas taikinys gali būti NATO. Lietuva grėsmę vertina rimtai. Ar likusi NATO irgi ją taip vertina?“ – mūsų šaliai labai svarbiu retoriniu klausimu savo komentarą užbaigė šis žinomas ekspertas.
Nors tai – tik viena nuomonė, būtent ji geriausiai atspindi bendrą nuotaiką Vakaruose dėl Lietuvos sprendimo. Viešųjų ryšių atžvilgiu labai sumaniai šią diskusiją paskatino ir mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Viešėdamas Vašingtone jis pareiškė, kad šauktinių grąžinimas – nuoseklus šalies indėlis į kolektyvinę gynybą.
Taip suformuota viešoji nuomonė, kad Lietuva pati pagaliau ėmė rimtai vertinti savo gynybos problemas, gali padėti mūsų šaliai ir diplomatiniuose mūšiuose, ir sulaukti dar didesnės sąjungininkų paramos imantis visų įmanomų veiksmų Rusijai atgrasyti.
