Orestas Gurevičius/ELTAPasibaigus 2023 m. savivaldos merų ir tarybų rinkimams paaiškėjo, kurių partijų ir kitų politinių organizacijų atstovai pasirodė geriausiai – šiemet vieninteliai socialdemokratai sugebėjo laimėti daugiau savivaldybių vadovų postų nei politiniai komitetai.
Geriausiai iš likusių partijų pasirodė Liberalų sąjūdis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kiek kuklesni – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rezultatai.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatai laimėjo rinkimus 17-oje savivaldybių. Pirmajame ture pergalę Akmenėje pasiekė Vitalijus Mitrofanovas, Alytuje – Nerijus Cesiulis, Birštone – Nijolė Dirginčienė, Jonavoje – Mindaugas Sinkevičius, Kauno rajone – Valerijus Makūnas, Marijampolėje – Povilas Isoda, Pakruojo rajone – Saulius Margis, Prienuose – Alvydas Vaicekauskas, Rokiškyje – Ramūnas Godeliauskas, Vilkaviškyje – Algirdas Neiberka.
Antrajame ture pergalę Vilniaus rajone iškovojo Robertas Duchnevič, Biržų rajone – Kęstutis Knizikevičius, Kėdainių rajone – Valentinas Tamulis, Mažeikių rajone – Rūta Matulaitienė, Panevėžio rajone – Antanas Pocius, Radviliškio rajone – Kazimieras Račkauskis, Telšių rajone – Tomas Katkus.
Daugiau nei visos kitos partijos mero postų laimėjo įvairūs rinkimų komitetai – 11. Kauno mieste „Vieningo Kauno“ kandidatas Visvaldas Matijošaitis, Panevėžio mieste „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narys Rytis Mykolas Račkauskas, Šiauliuose nepartinio sąrašo „Dirbame miestui“ kandidatas Artūras Visockas laimėjo po pirmojo turo.
Antrajame rinkimų ture pergalę Klaipėdoje šventė politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ ir jo lyderis Arvydas Vaitkus, Kalvarijoje – politinio komiteto „Siekime kartu“ kandidatas Nerijus Šidlauskas, Šilalės rajone – politinio komiteto „Vardan Šilalės krašto“ atstovas Tadas Bartkus, Utenos rajone – politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ kandidatas Marijus Kaukėnas, Varėnos rajone – politinio komiteto „Drauge su Jumis“ atstovas Algis Kašėta.
9 savivaldybėse merų postus iškovojo liberalai. Pirmame ture pergalę pasiekė Vitalijus Gailius Joniškyje, Plungėje – Audrius Klišonis, Rietave – Antanas Černeckis, Tauragėje – Dovydas Kaminskas, Elektrėnuose).
Antrajame ture mero postą iškovojo Gediminas Ratkevičius Elektrėnuose, Kaišiadorių rajone – Šarūnas Čėsna, Pagėgiuose – Vaidas Bendaravičius, Trakų rajone – Andrius Šatevičius, Zarasų rajone – Nijolė Guobienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės 8 merus, visi jie pergalę pasiekė po antrojo turo. Anykščių rajone mero kėdę užsitikrino Kęstutis Tubis, Ignalinos rajone – Laimutis Ragaišis, Klaipėdos rajone – Bronius Markauskas, Raseinių rajone – Arvydas Nekrošius, Skuodo rajone – Stasys Gutautas, Šakių rajone – Raimondas Januševičius, Šiaulių rajone – Česlovas Greičius, Visagine – Erlandas Galaguz.
Penkiose savivaldybėse mero postai atiteko Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurių kandidatas Saulius Jauneika pirmame ture laimėjo Molėtuose, Palangoje – Šarūnas Vaitkus. Antrame ture mero postą pasiekė Dainius Bardauskas Kupiškio rajone, Pasvalio rajone – Gintautas Gegužinskas. Vilniuje Artūrą Zuoką nurungė Valdas Benkunskas.
5 postus iškovojo ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurios atstovas Darius Jasaitis Neringos savivaldybės vadovo postą užsitikrino pirmame ture. Antrame ture pergalę iškovojo Rasa Vitkauskienė Alytaus rajone, Lazdijų rajone – Ausma Miškinienė, Šilutės rajone – Vytautas Laurinaitis, Ukmergės rajone – Darius Varnas.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ turės du kandidatus. Rimantą Klipčių Švenčionyse nubalsuota dar pirmajame ture, antrajame – Ildenfonsą Petkevičių Kelmėje. Partija iš viso turės šiuos du merus.
Lietuvos regionų partija laimėjo vieną mero postą – Širvintose dar pirmame ture pergalę užsitikrino Živilė Pinskuvienė.
Vieną mero kėdę turės ir Lietuvos lenkų rinkiminė akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, Šalčininkuose dar kovo 5 d. laimėjus Zdislav Palevič.
Jurbarke antrame ture triumfavo Skirmantas Mockevičius – jis yra vienintelis kandidatas, kuris laimėjo rinkimus išsikėlęs pats.
Tarybų rinkimuose triumfavo LSDP ir TS-LKD
Kovo 5 d. vykusiame balsavime gyventojai išsirinko ir savivaldybių tarybų atstovus. Šiame balsavime geriausiai sekėsi taip pat socialdemokratams – jie sulaukė 17,45 proc. rinkėjų balsų. Partija šešiose dešimtyse savivaldybių turės iš viso 358 tarybų narių mandatai.
Kiek mažiau palaikymo teko konservatoriams, surinkusiems 16,2 proc. balsų – partija turės 239 atstovus savivaldos tarybose.
Kitos partijos gerokai atsiliko nuo lyderių. Tretieji pagal gautus balsus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pelniusi 9,2 proc. balsų (185 tarybų narių mandatai). Liberalų sąjūdžio kandidatus į tarybas palaikė 6,95 proc. rinkėjų (135 mandatai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus – 6,68 proc. (124 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą – 5,33 proc. (57 mandatai), partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc. (55 mandatai).
Kitos partijos neperkopė 5 proc. kartelės, tačiau dalyje savivaldybių jų kandidatai laimėjo tarybos mandatų.
Tuo metu politiniai komitetai visoje Lietuvoje surinko 13,84 proc. balsų. Geriausiai sekėsi „Vieningam Kaunui“ (5,5 proc. – 26 mandatai), Šiaulių nepartiniam sąrašui „Dirbame miestui“ (1,6 proc. – 18 mandatų), „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ (1,3 proc. – 15 mandatų).
