UnsplashSeimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Galutinis balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją.
„Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę – tai žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas bei investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Vyriausybės trečiadienį patvirtintą kiek patikslintą projektą.
Pasak jos, tam tikri poreikiai tenkinami „didesnio valstybės skolinimosi sąskaita“.
„Sąžiningai įvertinus turimas galimybes patobulintame projekte papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – sakė ministrė.
G. Skaistės teigimu, papildomai biudžete numatyta lėšų socialinių darbuotojų atlyginimams: „Kadangi dalis socialinių darbuotojų darbo užmokestį gauna ne tiesiogiai (...), bet per paslaugų pirkimą, per įkainį, tokiu atveju siūloma padidinti būtent to įkainio didinimą, kad nuosekliai augtų darbo užmokestis visiems socialiniams darbuotojams“.
Siūloma didinti darbo užmokesčio fondą bausmių vykdymo sistemos medikams. Pasak ministrės, pasirašyta kolektyvinė sutartis su visais medikais, tačiau nebuvo tinkamai įvertintas medikų, dirbančių įkalinimo įstaigose, darbo užmokesčio fondas.
Švietimo susitarimui įgyvendinti numatoma 390,7 mln. eurų. G. Skaistė pabrėžė, kad numatyta ir skolinimosi galimybė, jeigu vidutinis mokytojų darbo užmokestis augs sparčiau nei planuojama.
„Atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija esant išskirtinėms aplinkybėms rengia kas ketvirtį, atsižvelgiant į birželio arba rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijų, jeigu matysime, kad darbo užmokestis ženkliai skiriasi nuo dabartinių projekcijų ir valstybės biudžeto balansas ir skolinimosi limitas leis, galima bus priimti papildomus (skolinimosi – BNS) sprendimus tam, kad įgyvendintume švietimo susitarimą taip, kaip jisai yra parašytas“, – aiškino ministrė.
Neformaliajam vaikų švietimui siūloma skirti papildomai 3 mln. eurų – iš viso šiai sričiai skiriama 20 mln. eurų.
„Neformalusis vaikų švietimas visgi yra savarankiška savivaldybių funkcija, bet tam, kad būtų galima pritraukti daugiau vaikų į būrelius, visgi siūloma šią sumą padidinti“, – teigė G. Skaistė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas pasigedo priklausomybių prevencijos finansavimo: „Matome tragiškus įvykius, kai vaikai mėtomi per langą, ir matome bendrą bruožą, labai dažnai tokie tėvai yra jau ilgamečiai narkomanai, priklausomi žmonės“.
Vaikų dienos centrams, pasak jo, turbūt pirmą kartą per daugelį metų visiškai nedidinamas biudžetas.
Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė numatė keliams, dėl kurių vyko daugiausia diskusijų, papildomai skirti 157 mln. eurų.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius suabejojo, ar didesnį finansavimą keliams kitąmet pavyks įsisavinti. Jis apgailestavo, kad neišnaudojami vidiniai rezervai.
Parlamentaro teigimu, Susisiekimo ministeriją ir Kelių direkciją būtina skatinti galvoti apie kitas kelių finansavimo formas: „Galbūt galvoti ir apie mokamus kelius, koncesijas ir tada galėtume tikrai padaryt proveržį, ir nesakytume, kad mūsų kaimyninėje valstybėje yra geresni keliai“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius priekaištavo, kad padidinus finansavimą keliams daugiausia lėšų atiteks magistralėms, o ne tiems, kuriuos reikia skubiai tvarkyti.
Tačiau G. Skaistė pabrėžė, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama numatyta ne tik magistraliniams keliams: „Galima tas lėšas naudoti TEN-T (ES transporto tinklas – BNS) jungties keliams bei privažiavimo prie TEN-T kelių finansavimui“.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės manymu, paskutinis kitų metų biudžeto projekto variantas yra „neginčijamai geresnė perspektyva ir alternatyva tikimybei turėti 1/12-ąją“.
„Balsas prieš (biudžetą – BNS) reikš, kad nesutinkama vykdyti politinių susitarimų tiek gynybos, tie švietimo srityse, (...) balsas prieš bus ne valdančiųjų baudimas, bet blogesnio gyvenimo linkėjimas Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo M. Lingė.
Biudžeto laiku nepatvirtinus, mėnesio asignavimai negali viršyti 1/12 praėjusių metų asignavimų.
Patikslinus biudžetą jo pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. eurų iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos išaugo 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų.
Dėl to biudžeto deficitas padidėjo nuo 2,9 iki 3 proc. – tai reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima.
