Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


SEIMAS
Seimas antrą kartą svarsto 2023 metų biudžetą: opozicija žeria kritiką, valdantieji giria
BNS
Paulius Peleckis/BNS

Seimas ketvirtadienį pradėjo antrą kartą svarstyti Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą.

Finansų ministrės Gintarės Skaistė teigimu, esminiai biudžeto prioritetai nesikeičia.

„Jie išlieka susiję su dabartine situacija – geopolitine įtampa, Rusijos manipuliacijomis energetikos rinkoje ir dėl to išaugusiomis energetikos kainomis bei bendra infliacija, kuri susijusi tiek su energetikos kainomis, tiek su kitais sektoriais, į kuriuos jau persimetė kainų augimas. Taip pat investuojama į energetinę transformaciją“, – Seime kalbėjo G. Skaistė.

Pasak jos, Seimo nariai prašė apie 1,3 mlrd. eurų papildomų biudžeto išlaidų, tačiau Vyriausybė daugumai jų nepritarė. Patikslinus bendras 2023 metų valstybės biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Darant pakeitimus buvo stengiamasi išlaikyti tą patį biudžeto deficitą tam, kad būtų galima turėti finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu ir visi sprendimai, kurie buvo daromi, jie vis dėlto buvo daromi vienas išlaidas mažinant, kitas išlaidas didinant“, – tvirtino finansų ministrė.

G. Skaistės teigimu, dabar prognozuojama, kad energijos kainų kompensacijoms reikės 98 mln. eurų mažiau, negu tikėtasi anksčiau, o šildymo kainų kompensavimui savivaldybėms reikės apie 16 mln. eurų daugiau.

G. Skaistė nurodė, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos apgyvendinimo sektoriui biudžeto netektys per metus sieks 24 mln. eurų, o maitinimo įmonėms iki liepos – 59,5 mln. eurų.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius piktinosi, kad formuojant kitų metų biudžetą nebuvo atsižvelgta nei į tarptautinių, nei į vietos institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės rekomendacijas, nepradėta mokesčių reforma.

Pasak jo, viešaisiais finansais bus skatinama infliacija, fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos suvaldant infliaciją, o kompensacijos nėra orientuotos į socialiai remtinus žmones.

„Žmonių perkamoji galia įvertinus infliaciją mažėja. (...) Su biudžetu didiname skurdą, pajamų nelygybę“, – teigė jis.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas įsitikinęs, kad biudžete „podukros vietoje“ paliekami regionai, neskirta lėšų geležinkelio vėžei į Zoknių oro uostą, kad per jį būtų gabenami ne tik „taikūs kroviniai, bet ir tie, kurie garantuoja taiką“ bei bibliotekoms knygoms įsigyti.

„Darbietis“ Viktoras FIodorovas teigė, kad kitų metų biudžetas priklauso ne nuo Seimo, o nuo konservatorių Priežiūros komiteto, kuris partiečiams nurodė nebalsuoti ir neteikti iniciatyvų, nesuderintų su Vyriausybe.

Socialdemokratas Liudas Jonaitis apgailestavo, kad per mažai lėšų skiriama prastos būklės kelių priežiūrai.

Tuo metu valdantiesiems priklausantis Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad biudžetas yra geras. Pasak jo, Vyriausybė įsiklausė ir į kai kuriuos siūlymus, atsiradusius jau įpusėjus biudžeto svarstymui.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas apgailestavo, kad informaciją apie biudžeto naudą užgožia toksiška ir negatyvi diskusija dėl PVM lengvatų.

Patikslintame biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis. Dabar krašto apsaugai numatyta skirti 2,52 proc. BVP – pagal dabartinę BVP prognozę skirtumas tarp 2,52 ir 3 proc. siekia 337,3 mln. eurų.

Be to, numatyta stiprinti karinio mobilumo paketą – papildomai skirti 24,8 mln. eurų Rūdninkų poligonui, kitai infrastruktūrai, o žvalgybai pridėti dar 5 mln. eurų.

Būsto šildymo kompensacijoms Ministrų kabinetas siūlo numatyti dar 16 mln. eurų, o dujų ir elektros kainoms kompensuoti gyventojams numatytą sumą sumažinti apie 98 mln. eurų.

Pirminiame projekte numatytos biudžeto išlaidos didėjo 6,1 proc. iki 18,61 mlrd. eurų, o patikslinus projektą – iki 18,629 mlrd. eurų.

2023 metų valstybės biudžeto projektas numato, kad pajamos kitąmet augs 3,4 proc. ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,604 mlrd. eurų – 20,4 mln. eurų mažiau nei planuota iki šiol. Po peržiūros 18,3 mln. eurų mažiau planuojama surinkti PVM, 2,2 mln. eurų – mažiau gyventojų pajamų mokesčio.

Po diskusijų balsuojama, kada Seimas tvirtins biudžetą – po antrojo biudžeto projekto apsvarstymo jo priėmimas paprastai vyksta po kelių dienų. Anksčiau planuota jį priimti lapkričio 22 dieną.

2022 11 17 12:37
Spausdinti