Seime į priekį pajudėjo vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, kuria, be kita ko, planuojama pirmą kartą Lietuvoje nustatyti amžiaus ribą, iki kurios vaiko negalima palikti vieno.

Antradienį Seimas 96 balsais „už“ vienbalsiai pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektui. Liko dar vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Jo įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų liepos. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje. Įstatyme būtų nustatyta riba, kokio amžiaus vaikų negalima palikti be vyresniųjų priežiūros. Pagal projektą, tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-os metų asmenų priežiūros.

Įstatyme būtų nustatyta riba, kokio amžiaus vaikų negalima palikti be vyresniųjų priežiūros. Pagal projektą, tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-os metų asmenų priežiūros

Įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigotų pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė. Išskiriami ir grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Taip pat įstatyme būtų nustatyta atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų veikla, skirta darbui su šeima. Įstatymas nustatytų, kad vaikas nuo šeimos galėtų būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turėtų įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą ir kt. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą, prioritetas būtų teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus. Įstatymas nustatytų taisykles, kaip tarnybos turi reaguoti, gavusios pranešimą apie galimai pažeistas vaiko teises. Iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų gavusi pranešimą, vaiko teisių apsaugos tarnyba privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų nagrinėjimą.

Įstatymas nustatytų taisykles, kaip tarnybos turi reaguoti, gavusios pranešimą apie galimai pažeistas vaiko teises.

Jei pranešimas būtų pagrįstas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio. Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis pradėtas stebėti jo gyvenamojoje vietoje. Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš atstovų ar jam nesaugios aplinkos, o tarnybos siųstų mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.