FotobankasSeimas ėmėsi projekto, kuriuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas.
Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektui.
Už jį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 24 ir lygiai tiek pat susilaikė. Pritarus po pateikimo, toliau projektą svarstys Seimo komitetai, o į Seimo posėdžių salę svarstymu jis grįš rudens sesijoje.
Už projektą balsavo projektą inicijavę valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos atstovai, prieš ir susilaikė – opoziciniai valstiečiai, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Projektas taip pat sulaukė dviejų paramos balsų iš mažumos pusės – Seimo narių Mišrios grupės atstovo Vytauto Bako ir „darbiečių“ atstovo Andriaus Mazuronio.
Projektą inicijavę valdantieji sako, jog atėjo laikas konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, tuo tarpu opozicijos atstovai kaltino daugumą siekiant perrašyti istoriją.
Viena projekto iniciatorių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad projektas yra „pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos valstybėje“.
„Atėjo laikas įvertinti profesoriaus V. Landsbergio indėlį, ir tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti“, – pristatydama projektą sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Niekam nekyla abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo nepriklausoma ir savarankiška valstybė, šiandien puikus laikas pripažinti, kad tuo metu Lietuva turėjo ir vadovą“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Ji teigė, kad teikiamu projektu būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Opozicijos atstovai kritikavo projektą teigdami, jog valdantieji šiuo įstatymo projektu siekia „perrašyti istoriją“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė nekvestionuojantis V. Landsbergio nuopelnų, tačiau tvirtino, kad valdantieji teikdami šį projektą „bando politiškai perrašyti istoriją, bandant įtvirtinti pavadinimus, kurių nebuvo“.
„Aš manau, kad mylėt, gerbt, prisimint, regalijas suteikt, viskas tvarkoj, bet istorijos mes neperrašysim. Buvo Aukščiausioji Taryba, daugelis vyresnių čia sėdinčių buvo prie jos, gynė ją, viduj arba lauke, ir mes prisimenam, kokie pavadinimai buvo. Nereikia iškreipti istorijos, todėl aš ir susilaikysiu“, – sakė A. Sysas.
Jam antrino Darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Skardžius.
„Mes išgyvenę tą laikotarpį puikiai žinome situaciją, kokia buvo, ir dalyvavome aktyviai, bet aš manau, kad tai yra būdas perrašyti istoriją“, – sakė opozicijos atstovas.
Pateikiant projektą valdančiųjų konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas paprašė pusės valandos pertraukos svarstant projektą ir tam buvo pritarta.
Opozicijos atstovai pasipiktino, kad buvo teikiama balsuoti pertraukai, nors balsavimai yra numatyti kitu laiku. Pritarus pertraukai, pateikimo procedūros jau nebuvo galima nukelti rudeniui.
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektu siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais KT nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
