Marius Morkevičius/ELTASeimas antradienį įstatymu įteisino migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Parlamentas 86 balsais „už“, aštuoniais „prieš“ ir 20 parlamentarų susilaikius priėmė tokias Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas. Numatyta, kad pataisos įsigalios gegužės 3 dieną. Jas dar turi pasirašyti prezidentas.
Pataisomis nustatyta, kad esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu gali priimti sprendimą, jog užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.
Nurodoma, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam užsieniečiui.
Įstatymo pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos, kurių teigimu, taip būtų įteisinti tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Pataisas inicijavusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad jos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo, ir būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus. Ministerija taip pat pažymi, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.
Migrantų apgręžimą pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
Komiteto vadovas: apgręžimo politika pasiteisino
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius L. Kasčiūnas teigė, kad apgręžimo politika pasiteisino, o alternatyvos tam įvertinus Baltarusijos organizuojamą neteisėtą migraciją nėra.
„Lukašenkai iš rankų iškrito koziriai, sumažėjo nelegalios migracijos srautai. Nei nevyriausybininkai, nei kitokią nuomonę turintys parlamentarai nesiūlo alternatyvos, alternatyva yra labai paprasta – Lietuva be sienų. Tokia vizija būtų rojus tam pačiam Lukašenkai ir jo sėbrams, nelegalių žmonių gabenimu užsiimantiems žmonėms ir visiems tiems, kurie nori silpninti Lietuvos saugumą“, – sakė NSGK vadovas.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad prieš pataisas pasisakantys politikai siekia ne atviros sienos, o užtikrinti, kad būtų vykdomi Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai.
„Nėra šitoj salėj žmonių, kurie pasisako už Lietuvą be sienų. Vienintelis dalykas, ko siekia dalis opozicijos – humanizuoti tas procedūras, kurios vyksta prie sienos. Šiandien akivaizdu, kad klaidų, kai dirbama su žmonėmis ekstremaliomis sąlygomis, neišvengta. Mes matėme vaikus, išmetamus į mišką. Mes esame tarptautinės bendruomenės nariai, mes turime laikytis tarptautinių konvencijų“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Vidaus reikalų ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė teigė, kad apgręžimui alternatyvos nėra.
„Gyvename šalia nenuspėjamos kaimynystės ir tikrai yra tikėtinos naujos grėsmės, režimo planuojami nauji dalykai. Šiuo metu turime informacijos, kad nuolatos vyksta derybos dėl naujų skrydžių iš Irano ir iš Irako, praėjusią savaitę įvyko skrydis iš Irano, Teherano, į Minską. Nežinia, kada gali atsinaujinti reguliarūs skrydžiai, tad grėsmės išlieka realios“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sakė nebalsuosiantis už pataisas, nes „apgręžimas bet kokia savo forma, esant bet kokiam teisiniam režimui, ar tai būtų ekstremali situacija, ar nepaprastoji padėtis, yra nesuderinamas su tarptautine teise“.
„Visų antra, individualus vertinimas apgręžiant žmones mūsų pasienyje nevyko, nevyksta ir nevyks“, – pažymėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Apgręžti leido tik pasienyje
VRM parengtą įstatymo variantą Seimas pakoregavo – į jį kaip kompromisinė įrašyta nuostata, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože, iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos, kai ministerija leido apgręžti migrantus nepriklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.
Taip pat tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, įrašyt ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.
Taip pat esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą galėtų patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą. Kitu įstatymo straipsniu VSAT įpareigota bendradarbiauti su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais, teikiant informaciją.
Taip pat pataisomis įteisinamas naujas institutas – VSAT rėmėjai, padedantys pasieniečiams vykdyti jų funkcijas.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
