Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 8 d.


LOTYNŲ ABĖCĖLĖ
Seimas įteisino „x“, „w“ ir „q“ raides asmens dokumentuose
BNS
BNS foto

Seimas antradienį įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą.

Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.

Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai siūlė leisti dokumentuose pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, tačiau šis pasiūlymas nesurinko reikiamos paramos.

Valdantieji iš principo sako pritariantys diakritinių ženklų įteisinimui, tačiau pažymi, kad tai – tolesnės diskusijos klausimas, nes pakeitimams reikėtų suderinti informacines sistemas, skirti papildomų lėšų iš biudžeto.

Seimas anksčiau per svarstymą atmetė alternatyvų kelių Seimo narių siūlytą variantą, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio Lietuvos piliečio ir tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Pagal šį projektą originali rašyba būtų buvusi leista paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlė leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti laikosi pozicijos, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlė asmenvardžius rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.

Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 18 11:58
Spausdinti