Ketvirtadienio vakarą balsuojant dėl įstatymo projekto, leisiančio paviešinti visų buvusių KGB bendradarbių, tarp jų ir prisipažinusių apie šią veiklą bei gavusių valstybės pažadą saugoti jų paslaptį, pavardes dauguma posėdyje dalyvavusių Seimo narių nubalsavo prieš.

Už projektą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo 26, 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti. Už balsavo „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, keletas socialdemokratų ir „valstiečių“. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Projektą pateikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis teigė, kad taip „visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą“, nebebūtų galima, ypač prieš rinkimus, spekuliuoti KGB korta, šantažuoti buvusių bendradarbių. „Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindo ar tai įrodančių faktų nesigirdi. Esant tokiai situacijai, dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti negalima. Projektu siekiama užkirsti kelia galimam šantažui, poveikiui jų sprendimams“, – ketvirtadienį aiškino pasiūlymo autorius. Anot jo, įslaptinti buvę KGB bendradarbiai gali būti šantažuojami ne tik šalies viduje, bet ir iš išorės, todėl „tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai“. „Niekas negali garantuoti, kad jie iki šio momento nėra kaimyninės valstybės agentai“, – kalbėjo Z.Jedinskis.

Z. Jedinskis: išduotų ir vėl

Kaip pavojaus šaltinį jis nurodė ir tai, kad 1990 – 1991 metais iš KGB rūmų Vilniuje pavogta dalis dokumentų. „Kiek tokių išvogtų dokumentų arba jų kopijų randasi privačiuose archyvuose, kas ir kaip juos naudoja, didelis klausimas. Jums reikia faktų? Prašau. Neseniai, šiais metais, rugpjūčio 20 dieną, žurnalistė Rita Miliūtė savo feisbuke paskelbė informaciją, dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuvoje žinomas asmuo, lakūnas Jurgis Kairys bendradarbiavo su KGB. Nors tie dokumentai buvo viešai prieinami, žurnalistė pateikė tą informaciją, kai Jurgis Kairys jai neįtiko savo pasisakymais. Faktiškai jį šantažavo“, – tvirtino parlamentaras. Jis tikino pervertęs visus dokumentus, susijusius su buvusių KGB agentų veiklos reglamentavimu, ir neradęs jokios nuostatos, įpareigojančios saugoti jų paslaptį.

Z.Jedinskis teigė, kad tokiais žmonėmis negalima pasitikėti, nes jeigu kas nors okupuotų Lietuvą, jie vėl ją išduotų.

Z.Jedinskis teigė, kad tokiais žmonėmis negalima pasitikėti, nes jeigu kas nors okupuotų Lietuvą, jie vėl ją išduotų. „Neduok Dieve, jeigu mus užkariaus Islamo valstybė, jie tikrai įvedinės čia šariatą ir, svarbiausia, jie sugebės įtikinti Lietuvos žmones, kad tai yra gerai, kad reikia tam tarnauti“, – aiškino Seimo narys. „Jūs siūlote išviešinti ne KGB dokumentus, jūs siūlote paviešinti VSD dokumentus“, – tvirtino konservatorius Arvydas Anušauskas. Būtent VSD saugomi prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių dokumentai.

Paslaptį saugos dar 73 metus

Po balsavimo konservatorė Rasa Juknevičienė replikavo, kad dabar „reikia kalbėti ne apie KGB, o apie FSB agentus, kurie rengia tokius projektus“. Z.Jedinskis siūlė pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, kad nuo kitų metų sausio viešai paskelbti visų asmenų, turėjusių ryšių su KGB, pavardes. Panašus siūlymas Seime aptartas ir 2015 metais, tačiau tuomet parlamentarai nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turi būti saugomi dar 75 metus.

Panašus siūlymas Seime aptartas ir 2015 metais, tačiau tuomet parlamentarai nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turi būti saugomi dar 75 metus.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai. Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Neprisipažinusių buvusių KGB agentų pavardės jau kelerius metus skelbiamos interneto puslapyje www.kgbveikla.lt. Juos viešina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.