Tomas Vinickas/ELTASeimas ketvirtadienį priėmė parlamentarų grupės inicijuotas Maisto įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti visus didelę rinkos galią turinčius maisto prekybos centrus nuo 2025 m. turėti privalomą sutartį dėl tokio maisto neatlygintino perdavimo labdaros ir paramos gavėjams.
„Už“ įstatymo projektą balsavo 82 parlamentarai, „prieš“ 3, susilaikė 23 parlamentarai.
Projektą inicijavęs parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Tomas Tomilinas aiškino, kad siūlomi sprendimai yra „tam tikra socialinė inovacija“.
„Siūlomi įstatymo projektai yra tam tikra socialinė inovacija. Praktiškai du metus dirbome ties tuo, kaip padaryti, kad maistas, kuris lieka prekybos centruose neatsidurtų biodujų reaktoriuose, o patektų dažniau į labdaros organizacijų rankas ir kuo daugiau žmonių būtų pamaitinta vis dar galiojančiu maistu“, – ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo T. Tomilinas.
„Taip pasiektume ir aplinkosauginius, ir socialinius tikslus“, – pabrėžė jis.
Projektą inicijavo T. Tomilinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistės Gedvilienė ir kiti parlamentarai. Atliekų tvarkymo įstatymų pataisos numato, kad dideli prekybos centrai turėtų parengti maisto atliekų susidarymo prevencijos planą, kuris būtų skelbiamas mažmeninės prekybos įmonės interneto svetainėje.
Plane turėtų būti nurodytas siektinas sumažinti maisto atliekų kiekis per metus ir numatomos priemonės šiam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, maisto perdavimas labdarai ar paramai, maisto atliekų susidarymo prevencijos priemonės, įskaitant planuojamas rengti ar remti vartotojų elgsenos keitimo priemones, skirtas maisto atliekų susidarymui mažinti. Įstatymo projekte nurodoma, kad tai galėtų būti ir informavimo kampanijos, skirtos maisto atliekų susidarymo prevencijai ir kitos priemonės.
Numatoma, kad mažmeninės prekybos įmonės maisto atliekų susidarymo prevencijos plano įgyvendinimo ataskaitą kasmet turėtų paskelbti savo interneto svetainėje iki einamųjų metų kovo 31 d.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekte numatyta juridinių asmenų atsakomybė už reikalavimo – parengti ir paskelbti maisto atliekų susidarymo prevencijos planą ir plano įgyvendinimo ataskaitą – nevykdymą ir sutarčių su labdaros organizacijomis neturėjimą.
Tokio reikalavimo nevykdymas po to, kai juridinis asmuo dėl pažeidimo buvo įspėtas raštu, užtrauks baudą nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Toks pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą nuo 3 iki 5 tūkst. eurų.
Projekto autoriai tikisi, kad įpareigojimas perduoti dar tinkamą maistą labdarai, leis sumažinti iššvaistomo maisto mastą šalyje ir jo daromą žalą aplinkai, taip pat spręsis maisto trūkumo problema, su kuria susiduria nepasiturintys gyventojai.
ELTA primena, kad praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad maistas, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti parduotas. Naujas reguliavimas turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
