Seimas antradienį antrą kartą šiemet patikslino 2022-ųjų metų biudžetą.
Už įstatymo priėmimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė. Ppakeitimus dar turi pasirašyti šalies prezidentas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad tikslinamame biudžete numatytos priemonės, kurios amortizuos itin aukštos infliacijos pasekmes.
„Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija yra didžiausia“, – Seime sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis teigė, kad numatytas išaugusių energetikos kainų kompensavimas socialiai neteisingas, o demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad nereaguota į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pastabas, jog didesnės išlaidos didins infliaciją, o parama dėl išaugusių kainų paskirstoma vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į jų pajamas ir į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja.
Koreguoti biudžetą Vyriausybė pasiūlė bandydama sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti gyventojams itin dideles dujų ir elektros kainas, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.
Seimas atmetė visus opozicijos prašymus biudžete numatyti papildomai apie 36 mln. eurų slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algoms – jie nesulaukė daugiau kaip pusės – 71 parlamentaro palaikymo.
„Taip jau yra, kad biudžetas yra ne apie meilę, o apie pinigus ir apie tai, kaip būtų galima ribotus išteklius padalinti neribotiems poreikiams“, – Seime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Priėmus biudžeto pataisas, jo išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, deficitas didės nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 973 mln. eurų bus skirta antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Ukrainos pabėgėliams numatyta 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.
2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai. Finansų ministerija rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama