Seimas antradienį priėmė 2021 metų valstybės biudžetą. Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai suvaldyti.
Už biudžetą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 2 , o 49 susilaikė.
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad kitąmet Seimui gali teikti ir patikslintą biudžetą, jei prireiks papildomų lėšų krizei įveikti.
Prieš balsavimą premjerė teigė nesidžiaugianti biudžetu, bet prašė jį palaikyti.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas tikino, kad kitų metų biudžetas turi „milžiniškus iššūkius“ ir apgailestavo, kad valdantieji per dokumento svarstymą bandė „opozicijai išmušti dantis ir ją sumenkinti“.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas prognozavo, kad padidinus defcitą, pasikeis Lietuvos skolinimosi reitingas ir teks skolintis brangiau.
Dabar pandemijos ir jos padarinių suvaldymui kitąmet numatyta 934 mln. eurų.
Valstybės skola kitąmet sieks 51,9 proc. BVP. Šiemet šiemet rodiklis yra 47,5 procento.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad augančios skolos suvaldymas atsispindės 2022 metų biudžete.
Numatoma, kad valstybės pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, asignavimai – 15,83 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas sieks 4,57 mlrd. eurų. Numatytas Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas – 4,03 mlrd. eurų, iš jų 1,14 mlrd. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2022 metais išpirkti.
Kitais metais vidutiniškai 9 proc. didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 eurų – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių). Nuo kitų metų rugsėjo ketinama nemokamai mokyklose maitinti ne tik pirmokus, bet ir visus antrokus.
Biudžetas sudarytas skaičiuojant, kad BVP kitąmet augs 2,8 proc., o darbo užmokesčio augimas lėtės iki 4,1 proc.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
