Jonas Balčiūnas/ELTAKetvirtadienį Seimas pritarė atnaujintos Krašto apsaugos sistemos plėtros ir stiprinimo programai projektui.
Kaip nurodoma Seimo pranešime, programoje išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 m. turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.
Taip pat siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius.
Stiprinant Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą programoje numatomos bendros gynybai skirtos išlaidos (dalis nuo bendrojo vidaus produkto): 2024 m. – 2,77 proc., 2025 m. – 3 proc., 2030 m. – 3 proc.
Programa papildyta pagrindiniu šio klausimo svarstyme buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymais.
„Siūlome, kad komendantūrų įgalinimas vyktų ne tik paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, bet dar ir taikos metu. Todėl akcentuojame būtinybę, savivaldybėse sukurti vadinamąją karo komendanto sistemą, kad kiekvienas kovinis asmuo, ar tai būtų parengtų rezervo karys, ar komendantinis šaulys, norintis prisidėti prie valstybės gynybos, žinotų algoritmą, į ką ir kur kreiptis“, – projekto svarstymo metu sakė Laurynas Kasčiūnas, pažymėjęs kad dokumentui buvo pateikta per 30 siūlymų.
Jo teigimu, taip pat didelis dėmesys skirtas bepiločių orlaivių ir elektromagnetinės kovos pajėgumų poreikiui, pilietiniam pasipriešinimui, rezistencijai. Anot NSGK pirmininko, tai leistų kuo didesnei visuomenės daliai įgyti atsparumą, žinių, įgūdžių, turėti savo vietą gynybos planuose, esant skirtingiems scenarijams.
„Taip pat matytume įvairių galimų grėsmių scenarijus, kai kalbame ne tik apie konvencines grėsmes, bet ir apie hibridines, kurios gali turėti ir kinetinį elementą. Matome ir akcentuojame, kad reikia stiprini ginkluotę pagal NATO standartus ir mūsų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų, kurios karo padėties metu, taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, personalą: kai kalbame apie viešojo saugumo tarnybą, apie valstybės apsaugos, sienos apsaugos tarnybą, apie vadovybės apsaugos tarnybą“, – tikino jis.
Vyriausybei pavesta per 3 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo įsigaliojimo parengti, suderinti su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu ir patvirtinti 7 metų krašto apsaugos sistemos įsigijimų, susietų su pajėgumais, planą ir personalo plėtros planą.
Seimo nutarimui „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ pritarė 95, vienas balsavo prieš, susilaikė 10 Seimo narių.
