Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 20 d.


TOTALITARIZMO ŽENKLAI
Seimas ragina savivaldybes sparčiau vykdyti „dekomunizavimą“
ELTA
Alfa.lt
Asociatyvi nuotrauka.

Minint Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ąsias metines, Seimas mano, kad Lietuvoje vis dar yra išlikę totalitarinius režimus propaguojantys ženklai, kurie iš esmės prieštarauja Deklaracijos vertybiniams principams, todėl „dekomunizavimas savivaldybėse turi vykti greičiau, ir tam reikia savivaldybių didesnių pastangų“.

Tai akcentuojama ketvirtadienį Seimo priimtoje rezoliucijoje, skirtoje šiais metais minimoms 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-osioms metinėms.

Už šį dokumentą, kurį pateikė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, ketvirtadienį vieningai balsavo 112 Seimo narių.

Rezoliucijoje Seimas ragina išsiaiškinti kiekvieną istorinės atminties, laisvės kovos, ar laisvės kovotojo niekinimo ar nusikaltimo atvejį. Parlamentarai norėtų, kad neliktų jokios tolerancijos viešojoje erdvėje suaktyvėjusiems neapykantą kurstantiems pasisakymams bei veiksmams prieš Lietuvos laisvės kovotojus.

Dokumento autoriai rekomenduoja rūpintis Lietuvos laisvės kovų, su jomis susijusių asmenybių ir istorinių įvykių įamžinimu ir atminimu (materialiomis ir nematerialiomis formomis), restauruojant, prižiūrint pastatytus paminklus, įrengtus atminimo ženklus ir informacinius stendus. Bendruomenės ir savivaldybės, esant galimybei, kviečiamos viešąsias erdves, gatves pavadinti iškilių XX-ojo amžiaus antisovietinio pasipriešinimo kovotojų, partizanų vardais.

Rezoliuciją priėmęs Seimas ragina parengti vieningą valstybinių apdovanojimų sistemą, kurioje nurodomi ir ikikarinės, vasario 16-osios Lietuvos metu apdovanotųjų sąrašai bei Lietuvos partizanų apdovanojimai.

Iki 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 80-ųjų metinių, kurios bus minimos 2029 m., parlamentarai ragina siekti surasti kiekvieno Lietuvos partizano palaikus, juos garbingai perlaidoti ir įamžinti jų atminimą.

Jonui Žemaičiui-Vytautui siūloma skirti apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine

Priimtame dokumente Seimas ragina išreikšti deramą pagarbą ir Lietuvos prezidentui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui ir skirti jam apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine (po mirties). Parlamentarai taip pat kviečia pasirūpinti jo įamžinimu įrengiant kenotafą Vilniaus Antakalnio kapinėse Valstybės vadovų panteone.

Šiemet minimos J. Žemaičio-Vytauto 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metinės.

„Nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“, – pažymima dokumente.

Parlamentarų nuomone, suteikdami aukščiausius valstybinius apdovanojimus laisvės kovotojams, pažymime juos kaip politikos kūrėjus, valstybingumo puoselėtojus ir vienintelius teisėtus okupuotos šalies vadovus, išryškiname partizaninio karo reikšmę valstybei.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad Rusija naudoja Lietuvos partizaninio karo istoriją kaip priemonę dezinformacijai ir propagandai skleisti, taip bandydama nuneigti ir sumenkinti XX a. Lietuvos pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui, niekindama visų už laisvę kovojusių ir dėl jos žuvusių atminimą.

Deklaracija – Lietuvos valstybės tęstinumą liudijantis dokumentas

2024 metais minimos 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-osios metinės. Rezoliuciją priėmęs Seimas įvertino šios LLKS Tarybos parengtos ir Minaičiuose pasirašytos Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui.

„Deklaracija – Lietuvos valstybės tęstinumą liudijantis išskirtinės istorinės, teisinės ir politinės svarbos teisės aktas, kuriuo buvo išreikštas Tautos siekis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip šį siekį 1918 m. vasario 16 d. išreiškė Lietuvos Taryba ir 1990 m. kovo 11-ąją Sąjūdis per Aukščiausiąją Tarybą“, – primenama dokumente.

Deklaracija, anot dokumento, kartu sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietų okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Anot Seimo rezoliucijos, 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijoje pasmerkiama „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui“.

Seimo rezoliuciją inicijavo parlamentarai Paulė Kuzmickienė, Aušrinė Norkienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Saulius Skvernelis, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Mitalas, Agnė Širinskienė.

2024 02 15 10:46
Spausdinti