Seimo narys Antanas Matulas siūlo nuo 2018 metų ligoninėms leisti įsigyti ir kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse registruotus vaistus pakuotėse užsienio kalba ir su nelietuviškomis instrukcijomis. Tikimasi, kad tai padėtų sumažinti jų kainas.

Vaistinėse šie vaistai parduodami nebūtų, juos būtų galima naudoti tik ligoninėse. Tai jau antras Sveikatos reikalų komiteto nario A.Matulo bandymas įteisinti, kad ligoninėse būtų naudojami vaistai pakuotėse užsienio kalba ir su nelietuviškomis instrukcijomis. Neseniai analogišką siūlymą Seimui pateikė ir Vyriausybė. Abejoja dėl sprendimo rezultato A.Matulo pirmąjį siūlymą Seimas šių metų balandį grąžino Seimo nariui tobulinti. Komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė tada priekaištavo, kad pataisos leistų įsivežti į Lietuvą vaistus, kurie čia neįregistruoti. „Tikrai neįsivaizduoju tokios situacijos, kaip iš Graikijos būtų įvežamas tik Graikijoje registruotas vaistinis preparatas, graikų kalba pakuotės lapelis. Mūsų gydytojai netgi dozių nesugebės įvertinti, aš jau nekalbu apie tai, kad nuspręstų, koks ten yra vaistas. Tiesiog aš siūlyčiau neiti į kompromisą dėl pacientų saugumo“, – teigė ji. „Valstietis“ Raimundas Martinėlis tada prognozavo, kad medicinos įstaigos ir po pataisų priėmimo neįsigis pigesnių vaistų, nes, pasak jo, „dažna situacija, kai, įvedus lengvatas, prekių ir paslaugų kainos krenta labai nedaug arba visai nekrenta“, o „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius įspėjo, kad atsiras galimybė įsigyti stiprių antibiotikų ar psichotropinių vaistų. Vyriausybė šį rugpjūtį irgi pasiūlė Seimui priimti Farmacijos įstatymo pataisas ir leisti gydymo įstaigoms tiekti vaistus nelietuviškomis pakuotėmis – numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms galėtų būti tiekiami registruoti vaistiniai preparatai pakuotėmis kita EEE valstybės kalba, vartojant lotynišką raidyną.

Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms galėtų būti tiekiami registruoti vaistiniai preparatai pakuotėmis kita EEE valstybės kalba, vartojant lotynišką raidyną.

Pasak pataisas parengusios Sveikatos apsaugos ministerijos, toks leidimas būtų veiksminga priemonė mažinti vaistinių preparatų kainas, nes Lietuvos vaistų rinka yra nedidelė ir vaistinių  preparatų pakuočių, paženklintų lietuvių kalba su pakuotės  lapeliais, parengtais lietuvių kalba, gamyba didina vaistinių preparatų gamybos sąnaudas ir atitinkamai pardavimo kainas. A.Matulas sako, kad tokia praktika taikoma daugelyje ES šalių. Gydytojams vertimo nereikia „Ligoninėse, kur dirba specialistai gydytojai, jie žino, nuo ko tas vaistas ir be lietuviško vertimo. Bet didmenininkai galėtų patiekti tokius vaistus pigiau į Lietuvą, nes nereikėtų vaistų pakuoti į lietuviškas pakuotes ar ruošti lietuviškas instrukcijas“, – yra sakęs A.Matulas.

„Didmenininkai galėtų patiekti tokius vaistus pigiau į Lietuvą, nes nereikėtų vaistų pakuoti į lietuviškas pakuotes ar ruošti lietuviškas instrukcijas“, – yra sakęs A.Matulas.

Labai panašias pataisas Sveikatos apsaugos ministerija Seimui teikė 2012 metų rudenį – tada siūlyta leisti laikinai tiekti į Lietuvą registruotus vaistus pakuotėmis užsienio kalba ir vaistus, skirtus nepagydomoms ligoms. Šiuos vaistus siūlyta leisti įvežti tik didmeninio platinimo licenciją turinčioms įmonėms ir tik nustačius, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti tinkamo ir reikiamo dažnumo vaistų lietuviškose pakuotėse tiekimo. Bet dėl Seimo rinkimų pataisos liko nenagrinėtos. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.